Panikos priepuoliai gali skambėti kaip labai tolima tema, kol nepradedi skaityti apie nuolatinę įtampą, baimę nespėti, nesibaigiančius darbus, informacijos perteklių ir galvą, kuri vakare vis dar nenori išsijungti. Tuomet knygoje aprašytos situacijos tampa gerokai artimesnės.
Gintarės Jankauskienės knyga „Panikos priepuoliai. Išsivaduok iš nerimo ir baimių“ nėra vien pasakojimas apie stiprius panikos epizodus. Didelė jos dalis skirta nerimui, pervargimui ir būdams susigrąžinti daugiau ramybės.
Pirmiausia – istorijos, kuriose lengva atpažinti pažįstamas situacijas
Knyga neprasideda sausa teorija. Pirmoje dalyje pateikiamos skirtingos patirtys: įtampa šeimoje, bandymas pateisinti aplinkinių lūkesčius, baimės, per didelis darbo krūvis ir artimųjų išgyvenimai.
Tai vienas stipresnių knygos sprendimų. Skaitytojas iš pradžių pamato situaciją iš vidaus, o tada ją komentuoja psichoterapeutės. Taip lengviau suprasti ne tik tai, ką jaučia nerimą patiriantis asmuo, bet ir kodėl tam tikros reakcijos atsiranda.
Toliau knyga pereina prie klausimų apie nerimo priežastis, jo poveikį savijautai ir galimus pagalbos būdus. Aptariami ir vaistai, ir psichologinė pagalba, ir paprastesni būdai mažinti įtampą.
„Išmokau išsijungti interneto ryšį savo telefone vakarais, kad laikinai pristabdyčiau mane atakuojančias žinutes.“
Būtent tokios smulkmenos po skaitymo įsimena geriau nei bendras patarimas daugiau ilsėtis. Telefoną galima padėti kitame kambaryje, nustatyti laiką be darbo žinučių ar tiesiog valandą prieš miegą nebetikrinti elektroninio pašto.
Knygoje yra trys gana skirtingi sluoksniai
1. Kitų patirtys. Jose atsiranda santykiai, darbas, šeima, lūkesčiai ir baimės. Skirtingos istorijos neleidžia nerimo susiaurinti iki vieno konkretaus gyvenimo scenarijaus.
2. Specialistų paaiškinimai. Jie padeda suprasti, kuo nerimas skiriasi nuo stipresnių panikos epizodų ir kada savijautos jau nereikėtų nurašyti vien nuovargiui.
3. Praktiniai būdai atsitraukti nuo įtampos. Knygoje kalbama apie judėjimą, jogą, aromaterapiją, poilsį ir informacijos srauto ribojimą. Ne kiekvienas metodas vienodai tiks visiems, tačiau galima atsirinkti kelis realiai pritaikomus dalykus.
Toks formatas ypač patogus tiems, kuriems sunku perskaityti ilgą teorinę knygą apie psichologiją. Čia galima sustoti ties viena istorija ar vienu patarimu ir prie teksto grįžti vėliau.
Nerimas ir panikos priepuolis nėra tas pats
Šią ribą verta aiškiai atskirti. Nerimas gali tęstis ilgiau ir būti susijęs su įvairiais rūpesčiais, o panikos priepuolis paprastai prasideda staiga ir gali pasireikšti stipria baime, širdies plakimu, drebuliu, dusulio pojūčiu, galvos svaigimu ar jausmu, kad prarandama kontrolė. Vienas panikos priepuolis dar nereiškia panikos sutrikimo.
Jeigu tokie epizodai kartojasi, atsiranda nuolatinė baimė dėl kito priepuolio arba nerimas pradeda trukdyti darbui, santykiams ir įprastai veiklai, vien savipagalbos knygos gali nepakakti. Panikos sutrikimui taikoma psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, o kai kuriais atvejais ir gydytojo parinkti vaistai.
Didžiausias knygos privalumas – ji neatrodo tolima
Čia nėra jausmo, kad skaitai apie visiškai svetimą gyvenimą. Darbas, vaikai, santykiai, telefonas, nuovargis, noras viską suspėti – aplinkybės labai atpažįstamos.
Po knygos nebūtina iš karto keisti pusės gyvenimo. Galima pradėti nuo vieno vakaro be darbo žinučių, pasivaikščiojimo, ilgesnio miego ar laiko, kurio nereikia niekam produktyviai panaudoti.
Todėl „Panikos priepuoliai. Išsivaduok iš nerimo ir baimių“ labiausiai tinka ne tik tiems, kurie jau yra patyrę panikos priepuolį. Ji gali sudominti ir tada, kai nerimas ir panikos priepuoliai atrodo tolima tema, tačiau nuovargis, įtampa ir negalėjimas sustoti jau labai gerai pažįstami.
-
National Institute of Mental Health. Panic Disorder: What You Need to Know.
https://www.nimh.nih.gov/health/publications/panic-disorder-when-fear-overwhelms -
NHS. Panic disorder.
https://www.nhs.uk/mental-health/conditions/panic-disorder/