Dažant plaukus namuose vienas nemaloniausių dalykų dažnai būna stiprus cheminis kvapas. Dar prisideda galvos odos perštėjimas, baimė dėl išsausėjusių plaukų ir klausimas, ar spalva apskritai išeis tokia, kokios tikėtasi.
Todėl išbandyti plaukų dažai be amoniako iš pradžių kėlė nemažai abejonių. Ar be įprasto aitraus kvapo jie tikrai padengs plaukus? Senesniame Lieknos Bitės bandyme rezultatas nustebino: spalva gavosi sodri, plaukai po dažymo liko švelnūs, o pats procesas buvo gerokai malonesnis, nei buvo tikėtasi.
Pirmas skirtumas pasijuto dar dažant
Ryškiausiai į akis krito ne pati spalva, o kvapas. Nebuvo įprasto stipraus amoniako aromato, kuris dažant plaukus užpildo visą vonios kambarį.
Bandymo metu nebuvo juntamas ir nemalonus galvos odos dilgčiojimas. Mišinį buvo lengva paskirstyti, o po dažymo plaukai neatrodė šiurkštūs ar stipriai išsausėję.
Po plovimo spalva pasirodė sodresnė, nei buvo tikėtasi. Rudas atspalvis gavosi švelnus, gilus, o plaukai išliko glotnūs. Būtent rezultatas ir tapo didžiausia bandymo staigmena.
Tačiau čia yra viena svarbi detalė: vien užrašo be amoniako neužtenka spręsti, kad visi tokie dažai bus švelnesni.
Kas iš tikrųjų reiškia be amoniako?
Ilgalaikiams dažams reikia šarminės medžiagos, kuri padeda pakelti plauko kutikulę ir leidžia spalvos medžiagoms patekti giliau. Kai formulėje nėra amoniako, jo funkciją gali atlikti kita medžiaga, pavyzdžiui, monoetanolaminas, žymimas MEA.
Jo kvapas paprastai nėra toks aitrus, tačiau tai nereiškia, kad dažai automatiškai mažiau veikia plauko struktūrą. Tyrimuose pastebėta, kad rezultatas priklauso nuo visos formulės, o didesnė MEA koncentracija tam tikromis sąlygomis gali pažeisti plauko pluoštą ne mažiau nei amoniako pagrindu pagaminti dažai.
Todėl renkantis plaukų dažus verta žiūrėti ne į vieną ryškų užrašą ant pakuotės, o į bendrą sudėtį.
Be amoniako dar nereiškia be alergijos rizikos
Tai bene dažniausiai pamirštama dalis. Plaukų dažai be amoniako vis tiek gali turėti kitų medžiagų, kurios jautresnei odai sukelia reakciją.
Viena žinomiausių yra PPD, naudojama įvairiuose ilgalaikiuose plaukų dažuose. Ji gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą, todėl prieš dažymą rekomenduojama atlikti gamintojo nurodytą odos jautrumo testą. Reakcija gali atsirasti net tada, jei ankstesni dažymai problemų nesukėlė.
Prieš dažant namuose verta prisiminti kelias paprastas taisykles:
- perskaityti visą instrukciją ir jos laikytis
- atlikti pakuotėje nurodytą alergijos testą
- mūvėti pirštines
- nelaikyti dažų ilgiau, nei nurodyta
- nedažyti sudirgusios, pažeistos ar nudegusios galvos odos
- po dažymo gerai išskalauti plaukus ir galvos odą
- nenaudoti plaukų dažų antakiams ar blakstienoms
O kaip plaukai atrodė vėliau?
Iškart po dažymo labiausiai patiko trys dalykai: sodri spalva, minkštumas ir tai, kad pats dažymas nebuvo lydimas stipraus kvapo.
Didelę įtaką galutiniam pojūčiui gali turėti ir po dažymo naudojamas kondicionierius. Oksidacinis dažymas veikia plauko paviršių, todėl priemonė, kuri po procedūros glotnina plauką, gali labai pakeisti tai, kaip jis jaučiasi pirštais ir kaip blizga.
Čia verta vertinti ne vien pirmą vakarą. Geras testas yra pažiūrėti, kaip spalva atrodo po kelių plovimų, ar galiukai nepasidarė sausesni ir kaip lengvai plaukai šukuojasi.
Kam toks variantas gali patikti labiausiai
Plaukų dažai be amoniako ypač vilioja tuos, kuriems įprastų ilgalaikių dažų kvapas yra labai nemalonus. Tai gali būti ir patogus variantas dažantis nedidelėje vonioje ar namuose, kur norisi kuo mažiau aitraus kvapo.
Tačiau rinktis vien pagal žodžius be amoniako nereikėtų. Daug naudingiau perskaityti ingredientų sąrašą, pasižiūrėti, kokia dažų rūšis, ar jie ilgalaikiai, kokio oksidanto reikia ir kokios alergijos riziką turinčios dažomosios medžiagos naudojamos.
Mūsų ankstesnio bandymo rezultatas buvo labai geras: spalva pranoko lūkesčius, plaukai po procedūros liko malonūs liesti, o dažymo procesas buvo gerokai komfortiškesnis. Bet šiuo atveju geras rezultatas pasako apie išbandytą formulę, o ne apie visus dažus be amoniako.