Jonažolė žydi tada, kai pievos jau pilnos šilumos, kvapų ir geltonų žiedų. Iš pirmo žvilgsnio ji atrodo paprasta, bet jos poveikis organizmui gerokai platesnis, nei gali pasirodyti. Ne veltui ši žolė taip dažnai patenka tarp vertingiausių vasaros vaistažolių.
Jonažolių arbata siejama su ramesne emocine būsena, lengvesniu virškinimu, švelnesniu skysčių pasišalinimu ir geresne bendra savijauta. Ji gali būti naudinga tada, kai kūnas pavargęs, galva pilna įtampos, o rytai prasideda be jėgų. Jonažolė inkstams dažnai minima dėl jos gebėjimo padėti organizmui pašalinti skysčių perteklių. Kartu ji vertinama ir kaip žolė nervų sistemai, todėl tokia arbata patraukli tiems, kurie ieško vieno paprasto gėrimo ramybei, kūno lengvumui ir švaresnei savijautai.
Jonažolių arbatos poveikis ypatingas
Jonažolė turi ryškų charakterį. Ji nėra švelni kaip ramunėlė ir nėra tik kvapnus priedas arbatai. Jos sudėtyje yra daug aktyvių medžiagų, dėl kurių augalas siejamas su nervų sistema, virškinimu, kepenų veikla, oda ir šlapimo takais.
Arbata iš jonažolių dažnai geriama tada, kai kamuoja emocinis nuovargis. Tokia būsena pažįstama daug kam: nėra ūpo, sunku atsipalaiduoti, miegas tampa jautresnis, o kūnas reaguoja į įtampą pilvo sunkumu ar galvos spaudimu. Jonažolė gali padėti nuraminti įsitempusią nervų sistemą. Ji nėra greita migdomoji priemonė. Jos poveikis labiau primena lėtą vidinį atleidimą, kai kūnas po truputį grįžta į ramesnę būseną.
Jonažolė inkstams ir skysčių pasišalinimui
Kai organizme kaupiasi skysčiai, tai gali matytis iš patinusių paakių, sunkesnių kojų ar bendro paburkimo. Tokiais atvejais dažnai ieškoma arbatos, kuri padėtų kūnui lengviau pašalinti perteklių.
Jonažolė inkstams gali būti naudinga kaip švelni pagalba, nes ji siejama su šlapimo išsiskyrimo skatinimu. Dėl to arbata gali tikti tada, kai norisi lengvesnio kūno pojūčio ir mažesnio tinimo.
Vis dėlto inkstai nėra ta sritis, kur galima elgtis aklai. Jeigu yra skausmas juosmens srityje, karščiavimas, kraujas šlapime, stiprus tinimas ar jau nustatyta inkstų liga, arbata neturi pakeisti gydytojo pagalbos.
Kuo jonažolių arbata gali padėti organizmui
1. Gali raminti emocinį nuovargį
Jonažolė labiausiai žinoma dėl poveikio nuotaikai ir nervų sistemai. Kai žmogus jaučiasi išsekęs, dirglesnis, sunkiau atsipalaiduoja, jonažolių arbata gali padėti kūnui pereiti į ramesnę būseną. Ji tinka ne staigiam efektui, o švelniam savijautos palaikymui.
2. Padeda mažinti vidinę įtampą
Įtampa dažnai jaučiama ne tik galvoje. Ji spaudžia skrandį, veržia pečius, apsunkina kvėpavimą. Šilta jonažolių arbata gali tapti vakaro gėrimu, kuris padeda sustoti ir sumažinti nervinį foną. Jos skonis žolinis, lengvai kartokas, todėl geriau gerti mažais gurkšniais.
3. Gali palaikyti inkstų veiklą
Jonažolė inkstams vertinama dėl švelnaus skysčių pasišalinimo skatinimo. Tai gali būti naudinga, kai kūne jaučiamas paburkimas ar sunkumas. Arbata neturėtų būti labai stipri, nes vaistažolės veikia aktyviai net tada, kai atrodo nekaltos.
4. Padeda mažinti patinimų pojūtį
Kai skysčiai užsilaiko, kūnas atrodo sunkesnis. Jonažolių arbata gali padėti lengviau išjudinti perteklinį skystį, ypač jei kartu geriama pakankamai vandens ir nevartojama per daug sūraus maisto. Poveikis nėra staigus, bet kūnas gali jaustis lengviau.
5. Gali būti naudinga virškinimui
Jonažolė siejama ir su virškinamojo trakto veikla. Ji gali padėti tada, kai po įtampos ar sunkesnio maisto atsiranda pilvo maudimas, sunkumas ar vangus virškinimas. Čia geriau rinktis silpnesnę arbatą ir stebėti, kaip reaguoja skrandis.
6. Palaiko kepenų darbą
Kepenys dalyvauja organizmo medžiagų apykaitoje, todėl žolelės, kurios veikia virškinimą ir tulžies išsiskyrimą, dažnai vertinamos kaip pagalba bendrai savijautai. Jonažolė gali prisidėti prie lengvesnio pojūčio po maisto, bet sergant kepenų ligomis reikėtų pasitarti su specialistu.
7. Gali padėti odai
Kai kūnas apsunkęs, oda neretai reaguoja paraudimu, spuogeliais ar jautrumu. Jonažolė liaudiškai naudota esant lengviems odos sudirgimams. Arbata gali palaikyti organizmą iš vidaus, o išorėje dažniau naudojami silpni užpilai ar aliejinės ištraukos.
8. Turi antioksidacinį poveikį
Jonažolėje yra augalinių junginių, kurie siejami su antioksidaciniu poveikiu. Tai reiškia, kad ji gali padėti organizmui tvarkytis su oksidaciniu stresu. Tokia nauda ypač vertinama tada, kai kūnas pavargęs, o savijauta blanki.
9. Gali padėti po įtemptos dienos
Jonažolių arbata geriausiai tinka tada, kai nereikia skubėti. Ji labiau dera prie ramaus vakaro, šilto puodelio ir lėtesnio tempo. Jeigu diena buvo sunki, tokia arbata gali padėti atsitraukti nuo įtampos ir pasiruošti poilsiui.
10. Vertinga kaip vasaros vaistažolė
Jonažolė renkama žydėjimo metu, kai jos viršūnėlės pilnos geltonų žiedų. Džiovinta ji gali tapti žiemos atsarga, bet stipriausias ryšys su šia arbata vis tiek lieka vasariškas: šviesa, šiluma, žolynų kvapas ir ramus pasiruošimas šaltesniam metui.
Kaip pasiruošti jonažolių arbatą
Jonažolių arbatai reikia nedidelio kiekio žaliavos. Per stipri arbata gali būti nemaloni skrandžiui, todėl pradėti verta nuo silpnesnio užpilo.
Vienam puodeliui reikės:
- 1 arbatinio šaukštelio džiovintos jonažolės
- 250 ml karšto vandens
Žolę užpilkite karštu vandeniu, uždenkite ir palaikykite apie 10 minučių. Tada nukoškite. Arbata turi būti švelniai gelsva arba rusvai auksinė, kartoko žolinio skonio.
Gerti geriau po maisto arba tarp valgymų. Pradžiai pakanka pusės puodelio. Jei savijauta gera, galima išgerti vieną puodelį per dieną trumpą laiką.
Stipresnis užpilas tik trumpam laikui
Jeigu arbata ruošiama intensyvesniam poveikiui, galima dėti šiek tiek daugiau žolės arba palaikyti ilgiau. Vis dėlto toks būdas netinka ilgam vartojimui. Stipresniam užpilui galima naudoti 1,5 arbatinio šaukštelio džiovintos jonažolės puodeliui vandens. Užpilas laikomas apie 15 minučių ir geriamas mažais gurkšniais.
Toks gėrimas labiau tinka trumpam laikotarpiui, kai jaučiamas emocinis nuovargis ar kūno apsunkimas. Ilgiau vartoti be specialisto patarimo neverta.
Jonažolių arbata su mėta
Jeigu gryna jonažolė atrodo per karti, ją galima maišyti su mėta. Toks derinys tampa gaivesnis ir malonesnis po maisto.
Puodeliui naudokite pusę arbatinio šaukštelio jonažolės ir kelis mėtos lapelius. Užpilkite karštu vandeniu, palaikykite 8 ar 10 minučių ir nukoškite. Mėta suteikia gaivumo, o jonažolė išlaiko ramesnį, žolinį pagrindą. Toks gėrimas tinka vakarui, kai norisi lengvesnio skonio.
Jonažolių arbata su ramunėle
Ramesniam vakarui jonažolę galima derinti su ramunėle. Ramunėlė sušvelnina skonį ir tinka jautresniam skrandžiui.
Puodeliui pakanka pusės arbatinio šaukštelio jonažolės ir pusės arbatinio šaukštelio ramunėlių. Užpilkite karštu vandeniu, palaikykite apie 10 minučių ir nukoškite.
Toks mišinys malonesnis tiems, kuriems gryna jonažolė per intensyvi. Pradėti nuo mišinio dažnai lengviau nei nuo stiprios vienos žolės arbatos.
Kada rinkti ir kaip džiovinti jonažolę
Jonažolė renkama žydėjimo metu. Imamos viršutinės augalo dalys su žiedais ir lapeliais. Rinkti reikia švariose vietose, toliau nuo kelių, purškiamų laukų ir užterštų pakraščių.
Džiovinti geriausia pavėsyje, plonu sluoksniu, gerai vėdinamoje vietoje. Tiesioginė kaitri saulė gali susilpninti žolės spalvą ir kvapą. Išdžiūvusi jonažolė laikoma popieriniame maišelyje arba stikliniame inde, sausoje vietoje.
Jei žolė prarado kvapą, sudrėko ar pakeitė spalvą, arbatai jos geriau nenaudoti.
Kam jonažolių arbatos reikėtų vengti
Jonažolė stipriai sąveikauja su įvairiais vaistais. Ypač atsargiai reikia elgtis vartojant antidepresantus, kraują skystinančius vaistus, kontraceptines tabletes, vaistus širdžiai, imunitetą slopinančius preparatus, kai kuriuos vaistus nuo ŽIV, epilepsijos ar migrenos.
Jonažolių arbatos nereikėtų vartoti nėštumo metu, žindant, vaikams ir paaugliams. Ji taip pat netinka tiems, kurie jautriai reaguoja į jonažolę ar jau yra patyrę alerginių reakcijų.
Vartojant jonažolę, oda gali tapti jautresnė saulei. Todėl geriau vengti ilgo buvimo stiprioje saulėje ir soliariumo. Jei oda greitai rausta, atsiranda bėrimų ar deginimo pojūtis, arbatą reikia nutraukti.
Kokie požymiai rodo, kad arbata netiko
Net žolelių arbata gali sukelti nemalonią reakciją. Jonažolė kai kuriems gali sukelti burnos džiūvimą, pykinimą, galvos svaigimą, mieguistumą, nerimą, odos jautrumą ar virškinimo sutrikimus. Jeigu išgėrus arbatos savijauta pablogėja, nereikia bandyti priprasti. Kūnas labai aiškiai parodo, kas jam netinka.
Ypač atsargiai reikia elgtis, jei kartu vartojami vaistai. Tokiu atveju prieš jonažolių arbatą geriau pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Jonažolė inkstams, ramybei ir kūno lengvumui
Jonažolė yra viena ryškiausių vasaros žolelių. Ji gali padėti tada, kai vargina emocinis nuovargis, kūnas apsunkęs, virškinimas lėtesnis, o skysčiai linkę užsilaikyti. Jonažolė inkstams nėra stebuklingas gydymas, bet kaip švelni arbata ji gali prisidėti prie lengvesnės savijautos. Jos vertė atsiskleidžia tada, kai vartojama trumpai, saikingai ir atsakingai.
Tai stiprus augalas, kurio nereikia nuvertinti. Mažas puodelis gali būti naudingas, bet tik tada, kai jis tinka jūsų organizmui ir nesikerta su vartojamais vaistais.