Miške tarp raudonų bruknių pamatytos baltos uogos gali atrodyti neprinokusios ar net ligotos. Tačiau Lietuvoje iš tiesų auga labai reta paprastosios bruknės forma, kurios vaisiai ir subrendę lieka balti arba kreminiai.
Baltos bruknės nėra kita uogų rūšis. Tai paprastosios bruknės baltauogis varietetas, lotyniškai vadinamas Vaccinium vitis-idaea var. leucocarpum. VU Botanikos sodas patvirtina, kad toks varietetas auga ir Lietuvoje. Ir taip, pačios uogos yra valgomos. Tačiau su laukiniu radiniu yra viena įdomi išlyga.
Prinokusios jos taip ir neparausta
Įprasta bruknė bręsdama įgauna ryškiai raudoną spalvą. Baltauogė forma elgiasi kitaip.
Jos vaisiai subrendę lieka balti arba švelniai kreminiai. VDU Botanikos sodo specialistė dr. Laima Česonienė aiškina, kad tokią spalvą lemia genetinis požymis, dėl kurio uogose nesusidaro įprastą raudoną spalvą suteikiantys antocianinai. Skonis gali būti švelnesnis ir mažiau rūgštus nei raudonų bruknių. Tai reiškia, kad balta uoga nebūtinai laukia, kol paraus. Jei tai tikroji baltauogė bruknė, ji tokia ir liks.
Čia lengva apsigauti, nes paprastos bruknės prieš sunokdamos taip pat būna šviesios. Jei matote tik kelias blyškias uogas tarp dar nokstančių raudonų, tai nebūtinai retasis varietetas.
Baltos spalvos mažiau, bet vertingų medžiagų jose lieka
Balta spalva nereiškia tuščios uogos. Lietuvos mokslininkai baltauoges bruknes yra tyrę kartu su įprastomis raudonomis ir jų vaisiuose aptiko įvairių augalinių junginių.
1. Jose lieka polifenolių. Tai augalinės medžiagos, kurios pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Baltauogių bruknių vaisiuose nustatyta fenolinių junginių, nors jų sudėtis šiek tiek skiriasi nuo raudonų uogų.
2. Randama katechino. Lietuvos tyrimuose (+)-katechinas buvo vienas iš ryškesnių baltauogių bruknių vaisiuose aptiktų junginių. Katechinai priklauso tai pačiai plačiai augalinių antioksidantų grupei, kurią gauname valgydami uogas, vaisius ir kitą augalinį maistą.
3. Jos turi kitų įdomių augalinių junginių. Išsamesniame bruknių tyrime baltauogė forma išsiskyrė kai kurių triterpenoidų kiekiu. Mokslininkai taip pat nustatė flavonolių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.
Didžiausias skirtumas nuo raudonos bruknės yra spalvos pigmentai. Baltauogėse antocianinų labai mažai arba jų visai nenustatoma, todėl jos ir neturi bruknėms įprastos raudonos spalvos. Kiti bruknėms būdingi junginiai jose išlieka.
Radus miške, vertingesnė gali būti nuotrauka nei sauja uogų
Čia ir slypi atsakymas į antrą pavadinimo dalį. Baltas bruknes galima valgyti, tačiau Lietuvoje jos yra tikra botaninė retenybė. 1993 metais Švenčionėlių krašto Labanoro miškuose aptikta baltauogių bruknių populiacija, o šiai unikaliai formai išsaugoti įsteigtas Labanoro bruknių genetinis sklypas.
Paprastosios bruknės baltauogis varietetas taip pat įtrauktas į Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašus. Tokie ištekliai saugomi todėl, kad jų genetinės savybės yra vertingos biologinei įvairovei ir turi būti išsaugotos ateičiai.
Todėl radus tokį krūmelį gamtoje geresnis pasirinkimas būtų jo nenurinkti. Nusifotografuoti, įsidėmėti vietą ir palikti uogas ant augalo yra kur kas įdomiau nei parsinešti kelias retas uogas namo.
Tai nėra perspėjimas dėl nuodingumo. Priežastis visai kita: tokia bruknė Lietuvoje yra neįprastai reta.
Paprastas būdas neapsigauti miške
Jei miške randate neįprastai šviesias bruknes, pirmiausia apžiūrėkite visą krūmelį. Jeigu uogos dar žalios, kietos ir aplinkui esančios bruknės taip pat tik pradeda nokti, greičiausiai tai paprastos nesubrendusios uogos.
Jeigu bruknių sezonas jau įsibėgėjęs, aplinkiniai krūmeliai raudoni, o vienas augalas nokina baltas ar kremines uogas, radinys tampa gerokai įdomesnis. Baltauogės formos spalva yra stabilus genetinis požymis, todėl subrendusios uogos neparausta.
Jei kyla abejonių, ar apskritai teisingai atpažinote augalą, nepažįstamos laukinės uogos ragauti nereikėtų vien pagal spalvą.
Tokį radinį verta prisiminti
Baltos bruknės nėra išbalusios ar sugedusios įprastos bruknės. Lietuvoje iš tiesų aptinkamas baltauogis varietetas, kurio prinokusios uogos lieka baltos arba kreminės, yra valgomas ir turi bruknėms būdingų augalinių medžiagų.
Tačiau miške rastas baltauogis krūmelis yra gerokai vertingesnis augdamas savo vietoje. Tai viena iš tų progų, kai saujos uogų atsisakyti visai nesunku, nes vietoje jos lieka retas gamtos radinys, kurio gali nepavykti pamatyti antrą kartą.