Varnalėša nėra gražuolė, dėl kurios kas nors specialiai ruoštų vietą gėlyne. Ji auga prie tvorų, pakelėse, pievų kraštuose, kabina savo kibiais graižais drabužius ir atrodo labiau kaip rūpestis, o ne naudinga žolė. Bet kas bent kiek domėjosi žolininkyste, į varnalėšą žiūri visai kitaip.
Tai tvirtas, gilias šaknis turintis augalas, kurio vertė slypi ne išvaizdoje. Varnalėšos nauda nuo šaknų iki lapų atsiskleidžia per odą, virškinimą, plaukus, inkstų darbą ir bendrą kūno lengvumą. Ji netinka skambioms pasakoms apie amžiną jaunystę, bet kaip rimtas namų žolynų augalas tikrai nusipelno vietos lentynoje.
Varnalėša ypač įdomi tuo, kad naudojama ne viena jos dalis. Šaknis vertinama labiausiai, lapai praverčia išoriškai, o plaukų priežiūroje šis augalas turi labai stiprų vardą.
Kuo varnalėša tokia vertinga
Varnalėšos šaknis kaupia inuliną. Tai medžiaga, naudinga žarnyno mikroflorai, todėl šaknų nuoviras dažnai siejamas su lengvesniu virškinimu. Skonis žemiškas, stipresnis nei įprastų žolelių arbatų, bet būtent toks ir turi būti rimtas šaknų nuoviras.
Oda taip pat dažnai siejama su varnalėša. Kai ji riebaluojasi, beria, parausta ar atrodo pavargusi, priežastis gali būti ne vien paviršiuje. Virškinimas, skysčių pasišalinimas ir bendra kūno būklė odai daro didelę įtaką. Dėl to varnalėša liaudiškai laikoma augalu, kuris padeda kūnui apsivalyti iš vidaus.
Trumpai, kur labiausiai vertinama varnalėša:
- Virškinimui, kai norisi lengvesnio pojūčio po maisto.
- Odai, kai ji linkusi į paraudimą, riebumą ar bėrimus.
- Inkstams ir skysčių pasišalinimui, kai kūnas atrodo paburkęs.
- Plaukams, kai jie silpni, greičiau riebaluojasi ar slenka.
- Galvos odai, kai reikia stipresnio augalinio skalavimo.
- Sąnarių ir raumenų sričiai, kai lapai naudojami kaip vėsinantis kompresas.
- Bendram kūno lengvumui, kai norisi trumpam grįžti prie paprastesnės augalinės pagalbos.
Varnalėšos nauda nuo šaknų iki lapų čia ir pasimato geriausiai. Vienas augalas, o panaudojimo būdų tikrai daug.
Kaip naudoti varnalėšą namuose
Šaknų nuovirui reikia vieno arbatinio šaukštelio smulkintos džiovintos varnalėšos šaknies ir stiklinės vandens. Šaknį suberkite į nedidelį puodą, užpilkite vandeniu, užvirkite ir pavirkite apie 10 minučių ant silpnos kaitros. Tada uždenkite, palaikykite dar 10 minučių ir nukoškite.
Pradėkite nuo pusės stiklinės. Jei savijauta gera, galima išgerti ir visą stiklinę per dieną, bet ne ištisas savaites be pertraukos. Varnalėša yra stiprus augalas, todėl geriau trumpas, tvarkingas vartojimas, o ne dideli kiekiai.
Plaukams galima pasiruošti tokį pat nuovirą, tik atvėsintą. Juo perplaukite galvos odą po plovimo, švelniai pamasažuokite ir palaikykite kelias minutes. Jei plaukai linkę greitai riebaluotis, toks skalavimas gali labai patikti. Jei oda jautri, pirmą kartą naudokite silpnesnį nuovirą.
Lapai labiau tinka išoriniam naudojimui. Švarų, jauną lapą galima trumpai pamaigyti tarp delnų, kad suminkštėtų, ir dėti ant sveikos odos kaip vėsinantį kompresą. Ant žaizdų, pūliuojančios ar stipriai sudirgusios odos taip daryti nereikėtų.
Varnalėšos šaknų galima dėti ir į maistą, jei turite šviežių, švarioje vietoje rinktų šaknų. Jas galima virti, troškinti, dėti į sriubas. Skonis primena šaknines daržoves, tik yra ryškesnis ir žoliškesnis.
Atsargumo taip pat reikia. Varnalėša gali netikti alergiškiems astrinių šeimos augalams. Jei jautriai reaguojate į ramunėles, medetkas ar ambroziją, pradėti reikia labai atsargiai. Nėštumo metu, žindant, vartojant vaistus nuo cukraus kiekio kraujyje ar šlapimą varančius vaistus, geriau pasitarti su specialistu.
Varnalėšos nauda nuo šaknų iki lapų nėra išgalvota, bet ji atsiskleidžia tik tada, kai augalas naudojamas protingai. Ne kaip panacėja nuo visko, o kaip stipri, sena, žemiška pagalba kūnui.
Kitą kartą pamatę varnalėšą prie tvoros, gal jau nebeskubėsite jos vadinti vien piktžole. Kartais pats naudingiausias augalas auga ten, kur į jį mažiausiai kreipiame dėmesį.