Pienas, miltai, kiaušinis ir truputis sviesto. Iš kelių paprastų produktų išeina soti pieniška sriuba, kuri ne vienam primins močiutės ar mamos virtuvę.
Močiutės zacirka turi daugybę variantų. Vienuose namuose tešla būdavo trinama į smulkius trupinėlius, kituose leidžiama per burokinę tarką tiesiai į verdantį skystį. Pastarasis būdas ypač greitas ir patogus.
Paruošimas: apie 5 min.
Virimas: 3-5 min.
Porcijos: 2
Sudėtingumas: labai lengvas
Reikės
- 500 ml pieno
- 1 kiaušinio
- 4-5 valg. šaukštų kvietinių miltų
- žiupsnelio druskos
- 1 arb. šaukštelio sviesto
- cukraus pagal skonį, jei mėgstate saldžią sriubą
Jeigu norisi skystesnės sriubos, dalį pieno galima pakeisti vandeniu.
Gaminimas
- Puode ant nedidelės kaitros užvirinkite pieną. Stebėkite, kad jis nepabėgtų.
- Kiaušinį išplakite su žiupsneliu druskos. Pamažu berkite miltus ir maišykite, kol gausite labai tirštą, lipnią tešlą.
- Tešlą per stambią burokinę tarką spauskite tiesiai į lengvai verdantį pieną. Kita ranka sriubą iš karto maišykite, kad maži gabalėliai nesuliptų.
- Pavirkite 3-5 minutes. Tešlos gabalėliai turi iškilti, suminkštėti ir būti išvirę viduje.
- Nukelkite nuo kaitros, įmaišykite truputį sviesto. Jei šeimoje zacirka buvo valgoma saldi, pagardinkite nedideliu kiekiu cukraus.
Štai ir viskas. Karšta, švelni ir soti sriuba jau paruošta.
Zacirka ar leistinukai?
Čia prasideda smagioji dalis. Skirtinguose Lietuvos kraštuose ir net skirtingose šeimose tas pats arba labai panašus patiekalas vadinamas nevienodai.
Vieni zacirka vadina būtent pienišką sriubą, kurios tešla leidžiama per tarką. Kiti sako, kad tai leistinukai, o tikra zacirka gaminama iš sausesnės tešlos, kuri pirštais sutrinama arba sugnaiboma į mažus gabalėlius. Panevėžio krašte užfiksuotas ir senesnis variantas, kai iš kiaušinio, rupesnių miltų, pieno bei vandens paruošiama sausoka tešla, o iš jos formuojami maži kukuliukai.
Todėl ginčytis dėl vienintelio pavadinimo turbūt neverta. Receptai keliavo iš šeimos į šeimą ir keitėsi pagal kraštą bei tai, kaip gamindavo mama ar močiutė.
Kad nesigautų vienas didelis tešlos gumulas
Didžiausia bėda verdant tokią sriubą yra sulipusi tešla. Jos galima lengvai išvengti. Tešla turi būti tiršta, o leidžiant ją į verdantį pieną reikia nuolat maišyti. Taip kiekvienas gabalėlis spėja atskirai išvirti. Jeigu tešla pernelyg skysta, įberkite dar truputį miltų.
Galima rinktis ir kitą senovinį būdą: miltus su kiaušiniu trinti tarp pirštų, kol gausis smulkūs trupinėliai, ir juos berti į verdantį pieną. Toks variantas užima kiek daugiau laiko, bet būtent jį dalis šeimų prisimena kaip tikrąją zacirką.
Močiutės zacirka žavi tuo, kad jai nereikia nei ilgo produktų sąrašo, nei valandos prie viryklės. O pirmas šaukštas gali labai greitai priminti skonį, kurio nebuvote ragavę jau keliasdešimt metų.