Nori, wakame, kombu ir kiti jūros dumbliai išsiskiria neįprastai koncentruota maistine sudėtimi. Juose gausu jodo, skaidulų, mineralų ir biologiškai aktyvių medžiagų. Ypač įdomūs rudieji dumbliai, kuriuose randami fukoidanas ir fukoksantinas. Tyrimuose šie junginiai veikė vėžio ląstelių augimą ir skatino apoptozę, procesą, per kurį ląstelė pati nutraukia savo gyvavimą.
Kuo jūros dumbliai tokie vertingi?
Jūros dumblių sudėtis priklauso nuo rūšies. Nori, wakame ir kombu nėra vienodi, tačiau juose galima rasti jodo, kalcio, magnio, kalio, geležies, cinko, vario ir seleno.
Dumbliai taip pat suteikia skaidulų, augalinių baltymų, polifenolių ir karotenoidų. Ruduosiuose dumbliuose gausu alginatų, fukoidano ir fukoksantino. Pastarieji du junginiai sulaukia nemažai dėmesio vėžio tyrimuose.
Jodas iš dumblių yra pasisavinamas žmogaus organizme. Klinikinis tyrimas su moterimis, kurioms jo trūko, parodė, kad nedidelis jūros dumblių papildas per dvi savaites pagerino jodo būklę.
Kuo jie įdomūs kalbant apie vėžį?
Fukoidanas yra ruduosiuose dumbliuose esantis polisacharidas. Tyrime su žmogaus storosios žarnos vėžio HT-29 ir HCT116 ląstelėmis fukoidanas sumažino gyvybingų ląstelių skaičių ir paskatino apoptozę. Buvo aktyvinami keli ląstelės žūtį valdantys mechanizmai.
Panašiai tiriamas fukoksantinas. Eksperimentuose su žmogaus krūties vėžio MCF-7 ir MDA-MB-231 ląstelėmis fukoksantinas bei jo metabolitas fukoksantinolis sumažino ląstelių gyvybingumą ir padidino apoptozę. Poveikis augo kartu su veikimo laiku.
Duomenų yra ir iš klinikinių tyrimų. Atsitiktinių imčių dvigubai aklame tyrime dalyvavo 54 pacientai, sergantys metastazavusiu storosios žarnos vėžiu. Prie gydymo pridėjus mažos molekulinės masės fukoidaną, ligos kontrolės rodiklis siekė 92,8 proc., kontrolinėje grupėje 69,2 proc.
Sisteminėje apžvalgoje buvo įvertinti keturi klinikiniai tyrimai su 118 vėžiu sergančių pacientų. Dviejuose darbuose fukoidano vartojimas buvo susijęs su ilgesniu išgyvenamumu ir ilgesniu chemoterapijos tęsimu.
Įdomūs ir mitybos duomenys. Pietų Korėjoje atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 362 krūties vėžiu sergančios moterys bei kontrolinė grupė, didesnis gim, nori tipo dumblių, vartojimas buvo susijęs su mažesne krūties vėžio rizika. Aukščiausio vartojimo grupėje nustatyta rizika buvo maždaug perpus mažesnė nei žemiausio vartojimo grupėje.
Jūros dumblių nauda sveikatai
Papildo jodo atsargas
Jodas reikalingas normaliai skydliaukės veiklai ir skydliaukės hormonų gamybai. Jūros dumbliai išsiskiria ypač dideliu jo kiekiu, todėl net nedidelė porcija gali reikšmingai papildyti gaunamo jodo kiekį.
Suteikia vertingų mineralų
Jūros dumbliuose randama kalcio, magnio, kalio, geležies, cinko, vario ir seleno. Šie mineralai dalyvauja nervų sistemos, raumenų, kaulų, kraujodaros ir imuninės sistemos veikloje.
Papildo skaidulų kiekį
Dumbliuose gausu įvairių skaidulų, tarp jų alginatų. Jos padeda palaikyti normalią žarnyno veiklą, lėtina maisto slinkimą virškinimo traktu ir gali suteikti ilgesnį sotumo pojūtį.
Palaiko žarnyno mikrobiotą
Dalis dumblių polisacharidų tampa maistine medžiaga naudingoms žarnyno bakterijoms. Palanki mikrobiotos sudėtis siejama su geresniu virškinimu, žarnyno barjero funkcija ir normalia imuninės sistemos veikla.
Suteikia antioksidacinių junginių
Jūros dumbliuose yra polifenolių, karotenoidų ir kitų bioaktyvių medžiagų. Jos padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir mažinti oksidacinį stresą, kuris gali pažeisti ląsteles.
Gali padėti palaikyti normalų kraujospūdį
Kalio, magnio, skaidulų ir bioaktyvių junginių derinys gali būti naudingas širdies ir kraujagyslių sistemai. Jūros dumbliai taip pat gali tapti alternatyva sūresniems pagardams, nes jų umami skonis suteikia patiekalams ryškumo.
Gali prisidėti prie cholesterolio kontrolės
Tirpios dumblių skaidulos gali surišti dalį tulžies rūgščių žarnyne ir taip prisidėti prie cholesterolio apykaitos. Kartu gaunami polifenoliai ir kiti augaliniai junginiai papildo bendrą naudą širdies ir kraujagyslių sistemai.
Gali padėti palaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje
Dumblių skaidulos gali sulėtinti angliavandenių pasisavinimą po valgio. Ruduosiuose dumbliuose esantys junginiai taip pat siejami su gliukozės apykaitos procesais.
Papildo mitybą augaliniais baltymais
Kai kurios rūšys, ypač nori ir kiti raudonieji dumbliai, turi nemažą baltymų kiekį. Juose yra įvairių aminorūgščių, todėl dumbliai gali papildyti kitus augalinės kilmės baltymų šaltinius.
Suteikia omega 3 riebalų rūgščių
Dumbliuose randama polinesočiųjų riebalų rūgščių, įskaitant omega 3. Jų kiekis priklauso nuo rūšies, tačiau jos papildo medžiagų, susijusių su normalia širdies ir smegenų veikla, spektrą.
Gali padėti ilgiau jaustis sotiems
Dumblių skaidulos sugeria vandenį ir skrandyje padidina savo tūrį. Dėl to sotumo pojūtis gali išlikti ilgiau, ypač kai dumbliai valgomi kartu su baltymų ir daržovių turinčiu maistu.
Papildo mitybą fukoidanu ir fukoksantinu
Ruduosiuose dumbliuose aptinkamas fukoidanas ir pigmentas fukoksantinas. Šie junginiai domina dėl poveikio uždegiminiams procesams, oksidaciniam stresui, ląstelių dalijimuisi ir medžiagų apykaitai.
Padeda sumažinti druskos poreikį
Nori, kombu ir kitos rūšys turi ryškų umami skonį. Nedidelis jų kiekis gali sustiprinti sriubų, ryžių, daržovių ar ankštinių skonį, todėl papildomos druskos gali prireikti mažiau.
Papildo mitybą mažai kaloringu produktu
Dauguma paruoštų valgomųjų dumblių turi nedaug kalorijų, tačiau suteikia skaidulų, mineralų ir bioaktyvių junginių. Dėl to net nedidelė porcija gali papildyti patiekalą nepadidindama jo energinės vertės labai smarkiai.
Kaip jūros dumblius vartoti?
Pradėti patogu nuo nori arba wakame. Jų skonis nėra toks intensyvus kaip dalies kitų rūšių, o panaudojimo būdų daug.
Nori galima suplėšyti ir berti į ryžius, sriubas, salotas, kiaušinių ar daržovių patiekalus.
Wakame kelias minutes pamirkomi vandenyje ir dedami į sriubas, salotas, ryžius arba makaronus.
Dulse tinka sriuboms, salotoms, bulvėms ar daržovėms pagardinti.
Kombu gerai tinka sultiniams bei ankštiniams virti. Jo kiekį verta riboti dėl didelės jodo koncentracijos.
Džiovintų dumblių reikia nedaug, nes vandenyje jie smarkiai išbrinksta. Ant pakuotės verta patikrinti porcijos dydį, paruošimo būdą ir jodo kiekį.
Su jodu persistengti nereikėtų
Didelis jodo kiekis yra ir viena priežasčių, kodėl jūros dumblių porcijų nereikėtų didinti be saiko. Ypač daug jodo gali turėti kombu.
2026 metais Norvegijoje atliktame klinikiniame tyrime dalyvavo 49 jūros dumblius vartojantys suaugusieji. Pradinė apskaičiuota jodo dozė siekė 658 mikrogramus per parą. Šešioms savaitėms atsisakius dumblių ji sumažėjo iki 189 mikrogramų, taip pat pakito skydliaukės veiklą rodantis TSH.
Esant skydliaukės sutrikimams, vartojant jodo papildus ar nėštumo metu didelius jūros dumblių kiekius verta aptarti su gydytoju.
Dumbliai gali sukaupti ir nepageidaujamų elementų iš aplinkos, todėl verta rinktis aiškios kilmės produktus, kuriems atliekama teršalų kontrolė. Tyrime su savanoriais nori, kombu ir wakame vartojimas parodė, kad kartu su naudingais mikroelementais gali padidėti ir kai kurių nepageidaujamų elementų poveikis.
Literatūra
- Efficacy of Low-Molecular-Weight Fucoidan as a Supplemental Therapy in Metastatic Colorectal Cancer Patients: A Double-Blind Randomized Controlled Trial
- Effectiveness of Fucoidan on Supplemental Therapy in Cancer Patients: A Systematic Review
- A case-control study on seaweed consumption and the risk of breast cancer
- Effect of brown seaweed on plasma glucose in healthy, at-risk, and type 2 diabetic individuals: systematic review and meta-analysis
- Edible Algae Reduce Blood Pressure in Humans: A Systematic Review and Meta-Analysis of Randomised Controlled Trials
- Effects of dietary seaweed on obesity-related metabolic status: a systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials
- Low-level seaweed supplementation improves iodine status in iodine-insufficient women
- Frequency of Seaweed Intake and Its Association with Cardiovascular Disease Mortality: The JACC Study
- Minerals in edible seaweed: health benefits and food safety issues
- Exposure to iodine, essential and non-essential trace element through seaweed consumption in humans
- Iodine from brown algae in human nutrition: a systematic review