Vandens poveikis kraujospūdžiui labiausiai išryškėja tada, kai organizmui pradeda trūkti skysčių. Sumažėjus jų kiekiui keičiasi cirkuliuojančio kraujo tūris, elektrolitų pusiausvyra ir kraujagyslių tonusas. Pakankamai atsigeriant šie pokyčiai gali susilpnėti, tačiau tai nereiškia, kad kuo daugiau vandens išgersime, tuo kraujospūdis bus mažesnis.
Skysčių kiekį geriau vertinti kaip vieną iš veiksnių, turinčių įtakos kraujotakai. Jis nepakeičia paskirtų vaistų, mitybos ar fizinio aktyvumo, tačiau nepakankamas vandens kiekis gali apsunkinti kraujospūdžio kontrolę.
Kas vyksta, kai organizmui trūksta vandens?
Dehidratuojant sumažėja kraujo tūris, o natrio ir kitų mineralų koncentracija kraujyje padidėja. Į tai reaguoja hormoninė sistema.
Hipofizė pradeda išskirti daugiau vazopresino. Šis hormonas skatina inkstus sulaikyti vandenį ir tuo pačiu gali sutraukti kraujagysles. Susiaurėjus kraujagyslėms spaudimas jų sienelėms gali padidėti.
Atsigėrus pakankamai vandens atkuriamas skysčių balansas. Jei kraujospūdžio pokyčiams įtakos turėjo dehidratacija, rodmenys gali stabilizuotis. (tyrimas)
Čia yra svarbi detalė. Vanduo nėra priemonė, kuri kiekvienam žmogui automatiškai sumažins aukštą kraujospūdį. Didžiausias poveikis tikėtinas tada, kai skysčių iš tiesų buvo per mažai.
Kiek vandens pakanka per dieną?
Bendrose rekomendacijose dažnai minima maždaug 1,5 ar 2 litrai skysčių per parą. Tačiau vieno skaičiaus visiems nėra.
Poreikis keičiasi priklausomai nuo kelių dalykų:
- amžiaus ir kūno sudėjimo
- kūno svorio
- oro temperatūros ir drėgmės
- fizinio aktyvumo
- prakaitavimo
- nėštumo ar žindymo
- sveikatos būklės
Karštą dieną ar sportuojant skysčių prarandama daugiau. Vėsią ir mažiau aktyvią dieną jų poreikis gali būti mažesnis.
Taip pat dalį vandens gauname su maistu. Sriubos, daržovės, vaisiai ir kiti daug vandens turintys produktai prisideda prie bendro skysčių kiekio.
Daugiau vandens ne visada reiškia geriau
Per mažai vandens organizmui nepalanku, tačiau labai dideli kiekiai irgi nėra naudingi.
Kai skysčių suvartojama daugiau, nei inkstai pajėgia pašalinti, organizme jų gali pradėti kauptis per daug. Padidėjęs kraujo tūris papildomai apkrauna širdį ir tam tikromis aplinkybėmis gali kelti kraujospūdį.
Tai ypač aktualu sergant širdies nepakankamumu, sunkesnėmis inkstų ligomis ar kai kuriomis kepenų ligomis. Tokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti kitokį skysčių kiekį nei bendrosios normos.
Vandens geriau negerti viso iš karto
Skysčių kiekį verta paskirstyti per dieną. Keli dideli puodeliai vienu kartu nėra tas pats, kas tas pats kiekis, išgertas palaipsniui.
Tolygiai geriant organizmui lengviau palaikyti skysčių balansą. Tai taip pat padeda išvengti situacijos, kai didžiąją dienos dalį beveik negeriama, o vakare bandoma kompensuoti visą trūkumą.
Po nakties stiklinė vandens gali būti paprastas būdas atkurti dalį miegant prarastų skysčių. Dieną pravartu atsigerti ir prieš fizinį krūvį, jo metu bei po treniruotės.
Kūnas gana greitai parodo, kad vandens trūksta
Troškulys yra vienas pirmųjų signalų, tačiau jis nėra vienintelis. Apie skysčių stygių gali pranešti tamsesnis šlapimas, burnos sausumas, galvos skausmas, nuovargis, svaigimas ar padažnėjęs pulsas.
Vyresniame amžiuje troškulio pojūtis gali būti silpnesnis, todėl vien juo pasikliauti ne visada pakanka. Tokiu atveju naudinga sąmoningai prisiminti atsigerti per dieną.
Jei atsiranda stiprus silpnumas, ilgai trunkantis galvos svaigimas ar kiti ryškūs simptomai, vien papildomas vandens kiekis nebūtinai išspręs problemą.
Vanduo gali pakeisti ir kraujospūdžio matavimo rezultatą
Kraujospūdžio rodmenims įtakos turi ne tik pati hipertenzija. Juos gali keisti fizinis krūvis, kofeinas, rūkymas, stresas ir skysčių trūkumas.
Matuojant kraujospūdį namuose naudinga kiekvieną kartą sudaryti panašias sąlygas. Maždaug pusvalandį prieš matavimą nerekomenduojama rūkyti, intensyviai sportuoti ar gerti kofeino turinčių gėrimų. Sąmoningai vengti vandens prieš matavimą nereikia.
Matavimus verta atlikti panašiu paros metu ir ramiai pasėdėjus. Taip lengviau palyginti skirtingų dienų rezultatus.
Kraujospūdžiui svarbus ne vien vanduo
Vandens poveikis kraujospūdžiui susijęs ir su mineralų pusiausvyra. Kalis, magnis bei kalcis dalyvauja procesuose, nuo kurių priklauso kraujagyslių sienelių ir raumenų veikla.
Kalis padeda organizmui pašalinti natrio perteklių. Jo yra bulvėse, ankštiniuose produktuose, špinatuose, avokaduose ir vaisiuose. Magnio galima gauti iš grūdų, ankštinių, sėklų ir žalių lapinių daržovių.
Todėl vien vandens kiekio didinimas nėra visas atsakymas. Kraujospūdžiui įtakos turi ir druskos kiekis maiste, judėjimas, kūno svoris, miegas, rūkymas bei alkoholis.
O kaip kava, arbata ir sultys?
Ne visi išgerti skysčiai organizmą veikia vienodai. Vanduo lieka paprasčiausiu pasirinkimu, nes jame nėra cukraus ar kofeino.
Vidutinis kavos ar arbatos kiekis sveikam žmogui nebūtinai sukelia didelį skysčių netekimą, tačiau jautresniems kofeinas gali trumpam pakelti kraujospūdį.
Saldžių gėrimų nereikėtų naudoti kaip pagrindinio vandens pakaitalo. Didelis cukraus kiekis ilgainiui gali veikti kūno svorį ir medžiagų apykaitą, o tai netiesiogiai susiję ir su kraujospūdžiu.
Pakankamas vandens kiekis padeda palaikyti normalią kraujotaką ir apsaugo nuo dehidratacijos sukeltų pokyčių. Tačiau daugiau vandens nėra automatiškai geriau. Naudingiausia gerti tiek, kiek reikia organizmui, ir skysčius paskirstyti per visą dieną.