Savaitgalio miegas gali būti susijęs su mažesne padidėjusio kraujospūdžio tikimybe. Naujas tyrimas parodė, kad žmonėms, kurie ne darbo dienomis miegojo maždaug 1 valandą ir 26 minutes ilgiau nei įprastai, hipertenzija pasireiškė rečiau.
Ši išvada nereiškia, kad darbo dienomis verta sąmoningai trumpinti miegą ir visą deficitą kompensuoti šeštadienį ar sekmadienį. Tyrimo rezultatai labiau atkreipia dėmesį į tai, kad papildomas poilsis po įtemptos savaitės gali būti svarbus organizmo atsistatymui.
Beveik 41 tūkst. suaugusiųjų stebėjimas
Mokslininkai analizavo beveik 41 tūkst. suaugusiųjų duomenis, surinktus 2016-2023 metais. Tyrėjai palygino, kiek dalyviai miegojo darbo ir ne darbo dienomis, o šiuos duomenis susiejo su informacija apie padidėjusį arterinį kraujospūdį.
Apytiksliai 86 minutėmis ilgesnis miegas ne darbo dienomis buvo susijęs su maždaug 9 proc. mažesne hipertenzijos tikimybe. Ryšys buvo ryškesnis tarp žmonių, kurių gyvenimo būdas buvo sėslus. Tyrimui vadovavo Navon Lee iš Korėjos universiteto Medicinos koledžo.
Vis dėlto svarbu atskirti ryšį nuo priežasties. Tyrimas parodė sąsają tarp ilgesnio miego savaitgaliais ir retesnės hipertenzijos, bet neįrodė, kad vien papildoma valanda lovoje tiesiogiai sumažina kraujospūdį.
Kas vyksta organizme miegant
Miego metu arterinis kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis paprastai sumažėja. Tai suteikia širdies ir kraujagyslių sistemai galimybę pailsėti po dienos krūvio. Kai miego nuolat trūksta, organizmas ilgiau išlieka aktyvumo būsenoje, o tai ilgainiui gali apsunkinti kraujospūdžio kontrolę.
Tyrėjai vienu iš galimų rezultatų paaiškinimų laiko savaitės metu susikaupusio miego trūkumo kompensavimą. Jei žmogus kelias naktis iš eilės miega per trumpai, ilgesnis poilsis savaitgalį gali padėti organizmui atsistatyti. Tačiau vien savaitgalio miegas nepanaikina nuolatinio neišsimiegojimo pasekmių.
Situaciją papildomai gali apsunkinti sėslus gyvenimo būdas. Tyrime būtent mažai judantiems dalyviams ryšys tarp ilgesnio savaitgalio miego ir mažesnės hipertenzijos tikimybės buvo labiau pastebimas. Tai nėra pagrindas atsisakyti fizinio aktyvumo, nes judėjimas išlieka svarbia širdies sveikatos dalimi.
Ilgesnis savaitgalio miegas nėra leidimas neišsimiegoti darbo dienomis
Specialistai nerekomenduoja planuoti miego taip, kad darbo dienomis būtų miegama per mažai, o savaitgalį bandoma viską kompensuoti. Reguliarus ir pakankamas miegas visą savaitę išlieka svarbesnis už vieną ilgesnį poilsio rytą.
Dideli skirtumai tarp darbo dienų ir savaitgalio taip pat gali išbalansuoti įprastą miego režimą. Todėl papildomai pamiegoti savaitgalį galima, jei organizmas to reikalauja, tačiau nereikėtų paversti to nuolatiniu būdu kompensuoti chronišką miego trūkumą.
- Darbo dienomis ir savaitgaliais laikykitės kuo stabilesnio miego režimo
- Netrumpinkite nakties miego tyčia, tikėdamiesi jį kompensuoti vėliau
- Jei savaitgalį norisi miegoti ilgiau, įvertinkite, ar darbo dienomis pakankamai ilsitės
- Derinkite gerą miegą su reguliariu fiziniu aktyvumu
Kraujospūdžio kontrolė priklauso ne vien nuo miego
Miegas yra tik vienas iš veiksnių, galinčių būti susijusių su širdies ir kraujagyslių sveikata. Norint geriau kontroliuoti kraujospūdį, svarbus ir kasdienis judėjimas, subalansuota mityba, saikingas druskos vartojimas bei reguliarus kraujospūdžio matavimas.
Jei kraujospūdis nuolat padidėjęs, vien ilgesnis miegas savaitgalį problemos neišspręs. Tokiu atveju svarbu stebėti rodmenis ir dėl jų įvertinimo kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Tyrimo žinutė paprastesnė: papildomas poilsis po įtemptos savaitės nėra žalingas, tačiau geriausia širdžiai yra pakankamas ir kuo reguliaresnis miegas kiekvieną naktį.