Granatai dažnai minimi dėl gausaus antioksidantų kiekio, tačiau jų poveikis inkstams nėra toks aiškus, kaip kartais teigiama. Ankstyvi tyrimai rodo galimą apsauginį poveikį, bet dauguma jų atlikti laboratorijoje arba su gyvūnais.
Jei inkstai sveiki, granatai paprastai laikomi saugiu maistu. Tačiau sergant lėtine inkstų liga, atliekant dializę ar gyvenant su persodintu inkstu svarbi ne tik galima vaisiaus nauda, bet ir kalio kiekis bei galimos sąveikos su vaistais.
Kas granatuose domina mokslininkus
Granatuose yra keli aktyvūs junginiai, siejami su antioksidaciniu ir uždegimą slopinančiu poveikiu. Tarp jų minimos elago ir galo rūgštys, punikalaginas bei antocianinai. Pastarieji suteikia vaisiui sodrią spalvą, o punikalaginas padeda apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos.
Dėl šių medžiagų granatų junginiai tiriami kaip galimos pagalbos priemonės tais atvejais, kai inkstus pažeidžia tam tikri vaistai, cheminės medžiagos ar metalai. Eksperimentiniuose tyrimuose taip pat nagrinėtas uždegimas, ląstelių pažeidimas, inkstų randėjimas ir filtravimo funkcija.
Vis dėlto šie rezultatai dar neįrodo, kad įprasta granatų porcija apsaugo žmogaus inkstus ar atkuria jų veiklą. Todėl granatai neturėtų būti pristatomi kaip gydymo priemonė.
Inkstams svarbus kalio kiekis
Inkstai iš kraujo pašalina atliekas ir skysčių perteklių, gamina šlapimą bei padeda palaikyti tinkamą vandens, druskų ir kitų elektrolitų pusiausvyrą. Kai inkstų veikla sutrikusi, organizmui gali būti sunkiau pašalinti kalio perteklių.
Apytiksliai viename granate yra apie 600 miligramų kalio, pusėje puodelio sėklų – apie 200 miligramų, o 240 mililitrų granatų sulčių gali būti iki 530 miligramų kalio. Tikslus kiekis priklauso nuo vaisiaus dydžio ir produkto sudėties.
Per didelė kalio koncentracija kraujyje gali sukelti raumenų sutrikimų, o sunkiais atvejais paveikti širdies veiklą. Dėl to sergant lėtine inkstų liga nereikėtų savarankiškai nustatyti nei granatų, nei jų sulčių porcijos.
Kada reikalingas gydytojo patarimas
Individualios rekomendacijos ypač svarbios žmonėms, kurių kraujyje padidėjęs kalio kiekis, kuriems atliekama dializė arba kurie gyvena su persodintu inkstu. Tinkamą porciją gali padėti įvertinti gydytojas arba inkstų ligų dietistas, atsižvelgdamas į inkstų funkciją ir tyrimų rezultatus.
Po inksto transplantacijos granatus ar jų sultis reikėtų aptarti su transplantacijos komanda. Priežastis – galimos sąveikos su imunitetą slopinančiais vaistais. Nors viename tyrime su sveikais savanoriais granatų sultys nepakeitė ciklosporino pasisavinimo, šis rezultatas nepatvirtina, kad toks pats saugumas galioja transplantacijos pacientams.
Sultys ne visada prilygsta vaisiui
Granatų sultys gali būti koncentruotas kalio šaltinis, todėl sergant inkstų liga jų kiekį ypač svarbu derinti su specialistu. Be to, sultys dažnai išgeriamos greitai, o granato sėklos valgomas mažesnis kiekis, kartu gaunant skaidulų.
Vis dėlto tai nereiškia, kad visas granatas automatiškai tinka kiekvienam žmogui, turinčiam inkstų sutrikimų. Tinkamas pasirinkimas priklauso nuo ligos stadijos, kalio kiekio kraujyje, kitų maisto produktų ir vartojamų vaistų.
Granatai kasdienėje mityboje
Sveikiems žmonėms granatai gali būti įvairios mitybos dalis. Juos galima berti į košę, natūralų jogurtą ar salotas, tačiau vien dėl galimos naudos inkstams nereikia vartoti didelių kiekių ar kasdien gerti granatų sulčių.
Apie granatų poveikį inkstams kol kas tiksliausia kalbėti kaip apie perspektyvią, bet dar nepakankamai ištirtą sritį. Jei inkstų veikla sutrikusi, svarbiausia ne eksperimentuoti su porcijomis, o remtis gydytojo ar dietisto rekomendacijomis.