Danija dar 2003 metais apribojo pramoninių transriebalų kiekį maisto produktuose ir tapo viena pirmųjų valstybių, ėmusiųsi tokio griežto reguliavimo. Vėliau atlikta analizė parodė, kad po šio sprendimo šalyje sparčiau mažėjo mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Transriebalų poveikis sveikatai pirmiausia siejamas su širdimi ir kraujagyslėmis. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad jie didina MTL, vadinamojo blogojo cholesterolio, kiekį ir mažina DTL cholesterolio kiekį. Didesnis jų vartojimas siejamas su išaugusia koronarinės širdies ligos rizika.
Danijos sprendimas davė išmatuojamų rezultatų
Danijoje buvo nustatyta riba pramoniniams transriebalams maisto produktuose. Leidžiamas jų kiekis buvo apribotas iki 2 gramų 100 gramų riebalų.
Vėliau mokslininkai Danijos rezultatus lygino su kitomis EBPO valstybėmis. Pateiktame tyrime apskaičiuota, kad per pirmuosius trejus metus po ribojimo įvedimo mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų Danijoje sumažėjo papildomai 14,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų per metus, palyginti su kontroline grupe.
Vertinant ilgesnį 2004-2012 metų laikotarpį, skirtumas siekė 22,1 mirties 100 tūkst. gyventojų per metus.
Tai stebėjimo duomenys, todėl jų nereikėtų suprasti kaip įrodymo, kad visą pokytį nulėmė vien transriebalų ribojimas. Tačiau Danijos patirtis tapo vienu iš pavyzdžių, kuriais remiantis pramoninių transriebalų mažinimas maiste vertinamas kaip visuomenės sveikatos priemonė.
Kodėl transriebalai nepalankūs širdžiai?
Pramoniniai transriebalai gali susidaryti dalinai hidrinant augalinius aliejus. Taip skysti aliejai paverčiami kietesniais ir stabilesniais riebalais, kurie ilgiau išsilaiko.
Sveikatai problema kyla tada, kai tokių riebalų su maistu gaunama per daug. PSO nurodo, kad transriebalai:
- Didina MTL, arba blogojo cholesterolio, kiekį
- Mažina DTL, arba gerojo cholesterolio, kiekį
- Didina koronarinės širdies ligos riziką
- Siejami su didesne mirties nuo širdies ligų rizika
PSO rekomenduoja, kad transriebalai sudarytų mažiau nei 1 proc. visos per parą gaunamos energijos. 2000 kcal per dieną suvartojančiam suaugusiajam tai atitinka mažiau nei maždaug 2,2 gramo transriebalų.
Kuriuose produktuose jų gali būti?
Pramoninių transriebalų šaltinis yra iš dalies hidrinti aliejai. Jie buvo plačiai naudojami dėl technologinių savybių: tokie riebalai yra stabilesni, o iš jų pagaminti produktai gali ilgiau išsilaikyti.
PSO tarp galimų šaltinių mini kepinius, keptą maistą, fasuotus užkandžius, kai kuriuos margarinus ir kitus produktus, kuriems gaminti naudojami iš dalies hidrinti aliejai.
Natūralių transriebalų nedideliais kiekiais taip pat yra atrajotojų, pavyzdžiui, karvių ir avių, mėsoje bei pieno produktuose.
Ribojimai dabar taikomi ir Europos Sąjungoje
Danijos 2003 metais pasirinktas kelias vėliau paplito gerokai plačiau. Europos Sąjungoje pramoninių transriebalų kiekis vartotojams ir mažmeninei prekybai skirtuose maisto produktuose taip pat ribojamas iki 2 gramų 100 gramų riebalų.
PSO pramoninių transriebalų šalinimą iš maisto produktų laiko veiksminga širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos priemone. Organizacija rekomenduoja šalims taikyti 2 gramų 100 gramų riebalų ribą arba uždrausti iš dalies hidrintų aliejų naudojimą maisto gamyboje.
Danijos patirtis parodė ir platesnį tokio sprendimo mastą: pakeitus maisto produktų sudėtį, transriebalų suvartojimą galima sumažinti visos šalies gyventojams, nereikalaujant kiekvienam pirkėjui atskirai keisti savo pasirinkimų.