Vienas produktas nuo vėžio neapsaugo, tačiau mityba vėžio prevencijai gali būti svarbi bendro sveikesnio gyvenimo būdo dalis. Daržovėse, vaisiuose, riešutuose ir prieskoniuose esantys polifenoliai, karotenoidai bei kiti augaliniai junginiai tiriami dėl jų sąsajų su oksidaciniu stresu, uždegiminiais procesais ir kai kurių vėžio rūšių rizika.
Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad vėžio riziką mažina ne vienas „stebuklingas“ maistas, o visas įpročių derinys: nerūkymas, sveikas kūno svoris, fizinis aktyvumas, saikingas alkoholio vartojimas ir visavertė mityba.
Riešutai ir kaulavaisiai – maistingi užkandžiai su augaliniais junginiais
Graikiniai riešutai aprūpina organizmą augalinės kilmės omega-3 riebalų rūgštimis, antioksidantais ir fitosteroliais. Kai kuriuose tyrimuose jų vartojimas buvo siejamas su mažesne krūties vėžio rizika, tačiau riešutai neturėtų būti vertinami kaip gydomoji priemonė. Kasdieniam racionui pakanka maždaug 30 gramų, tai yra nedidelės saujos.
Į tą pačią naudingų produktų grupę patenka slyvos, persikai, abrikosai ir vyšnios. Šiuose kaulavaisiuose gausu polifenolių. Laboratoriniuose tyrimuose slyvų ir persikų ekstraktai veikė krūties vėžio ląsteles, kartu tausodami sveikas ląsteles, tačiau tai nėra tas pats, kas įrodytas poveikis žmogui. Praktinė išvada paprasta: rinkitės visą vaisių su minkštimu ir odele, o ne sėklas ar jų ekstraktus.
Pomidorai, brokoliai ir uogos – trys skirtingi augalinio maisto pranašumai
Pomidoruose esantis likopenas yra karotenoidas, siejamas su mažesne kai kurių vėžio rūšių, tarp jų prostatos, skrandžio ir plaučių, rizika. Likopenas iš termiškai apdorotų pomidorų pasisavinamas geriau, ypač kai patiekalas ruošiamas su nedideliu kiekiu alyvuogių aliejaus. Todėl pomidorų padažas ar trumpai patroškinti pomidorai gali būti ne mažiau vertingi nei švieži.
Brokoliuose ir kitose kryžmažiedėse daržovėse yra gliukozinolatų, iš kurių susidaro tokie junginiai kaip sulforafanas ir izotiocianatai. Jie aktyviai tiriami laboratoriniuose ir gyvūnų tyrimuose, tačiau tyrimų su žmonėmis rezultatai nėra vienodi, kaip nurodo JAV Nacionalinis vėžio institutas. Brokolius geriausia garinti trumpai, kelias minutes, kad daržovė liktų traški, o prieš nuryjant gerai sukramtyti.
Mėlynės, avietės, gervuogės ir braškės išsiskiria antocianinais bei elagine rūgštimi. Šie junginiai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir padeda praturtinti racioną skaidulomis. Tinka tiek šviežios, tiek šaldytos uogos. Paprastas pasirinkimas – sauja uogų prie pusryčių, natūralaus jogurto ar košės.
Ciberžolė virtuvėje: prieskonis, o ne gydymo pakaitalas
Ciberžolėje esantis kurkuminas tiriamas dėl priešuždegiminių savybių. Prieskonį galima dėti į sriubas, daržovių troškinius, ryžių patiekalus ar gėrimus. Šaltinyje rekomenduojama ciberžolę derinti su juodaisiais pipirais ir nedideliu kiekiu riebalų, pavyzdžiui, alyvuogių aliejaus.
Vis dėlto ciberžolė, kaip ir kiti šiame sąraše esantys produktai, vėžio negydo ir negali pakeisti onkologo paskirto gydymo. Tas pats galioja ir antioksidantų papildams: didelės jų dozės nėra lygiavertės įvairiai mitybai, o kai kurių papildų poveikis gali skirtis nuo maisto sudedamųjų dalių.
Didžiausią reikšmę turi visas mitybos modelis
Pasaulio vėžio tyrimų fondas rekomenduoja, kad kasdienės mitybos pagrindą sudarytų viso grūdo produktai, daržovės, vaisiai ir ankštiniai augalai. Organizacija taip pat pabrėžia skaidulų svarbą ir pataria dažniau rinktis kuo mažiau perdirbtą augalinį maistą.
Todėl verta galvoti ne apie vieną „apsauginį“ produktą, o apie lėkštės įvairovę: daržoves, vaisius, uogas, riešutus, ankštinius, pilno grūdo produktus ir saikingą riebalų kiekį. Tokia mityba gali prisidėti prie sveikesnio kūno svorio ir bendros vėžio prevencijos, tačiau jokio maisto nereikėtų vadinti vaistu ar garantuota apsauga nuo ligos.