Riebėjančios kepenys ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų. Riebalų kaupimasis kepenyse siejamas su antsvoriu, atsparumu insulinui, 2 tipo diabetu ir kitais medžiagų apykaitos sutrikimais. Įtakos turi ir mityba.
Todėl nereikia ieškoti vieno produkto, kuris būtų „geriausias kepenims“. Daug svarbiau, ką žmogus valgo nuolat, kiek suvartoja cukraus ir stipriai perdirbtų produktų, ar pakankamai juda ir ar turi antsvorio.
Ką valgyti dažniau?
JAV Nacionalinis diabeto, virškinimo ir inkstų ligų institutas (NIDDK) rekomenduoja dažniau rinktis žemo glikeminio indekso produktus, tarp jų daržoves, vaisius ir viso grūdo produktus. Sočiuosius ir transriebalus patariama keisti nesočiaisiais riebalais.
Į įprastą mitybą galima įtraukti:
- daržoves ir vaisius
- pupeles, lęšius ir kitus ankštinius
- viso grūdo duoną, kruopas, ryžius ir makaronus
- žuvį
- riešutus ir sėklas
- kiaušinius ir kitus baltymų šaltinius
Nebūtina visko pakeisti iš karto. Didesnę reikšmę turi tai, ar tokia mityba tampa įprasta, o ne keli trumpalaikiai pokyčiai.
Pirmiausia galima mažinti saldžių gėrimų kiekį
Vienas aiškiausių pasirinkimų yra mažiau saldžių gėrimų. NIDDK rekomendacijose žmonėms, sergantiems metaboline kepenų suriebėjimo liga, patariama vengti maisto ir gėrimų, kuriuose yra daug paprastųjų cukrų, ypač fruktozės. Ji aptinkama ir saldintuose gaiviuosiuose bei kituose saldžiuose gėrimuose.
Mažinti verta ir itin perdirbto maisto kiekį. Saldumynai, dalis paruoštų patiekalų bei užkandžių gali turėti daug cukraus, kalorijų ir riebalų.
Baltą duoną ar baltuosius ryžius galima dažniau pakeisti viso grūdo alternatyvomis. Tai nėra draudžiamų produktų sąrašas. Esmė yra jų kiekis ir visas mitybos režimas.
Alkoholis ir kepenų suriebėjimas
Alkoholis yra atskiras kepenų pažeidimo rizikos veiksnys. NIDDK žmonėms, kuriems nustatyta metabolinė kepenų suriebėjimo liga, rekomenduoja alkoholio vartojimą mažinti, nes jis gali dar labiau pakenkti kepenims.
Jeigu kepenų suriebėjimas jau diagnozuotas, dėl alkoholio vartojimo geriausia pasitarti su gydytoju. Individualios rekomendacijos gali priklausyti nuo kepenų būklės ir kitų ligų.
Maistas yra tik viena dalis
Riebėjančios kepenys glaudžiai susijusios su kūno svoriu ir metaboline sveikata. Didesnę riziką turi žmonės, turintys antsvorio, ypač kai daugiau riebalų kaupiasi pilvo srityje, taip pat sergantys 2 tipo diabetu ar turintys padidėjusį cholesterolio kiekį.
Jeigu žmogus turi antsvorio ar nutukimą, svorio mažinimas gali sumažinti kepenyse susikaupusių riebalų kiekį. NIDDK pabrėžia, kad svorį reikėtų mažinti palaipsniui, nes labai greitas svorio kritimas ir nepakankama mityba kepenų būklę gali pabloginti. Fizinis aktyvumas naudingas net ir tuomet, kai kūno svoris nesumažėja.
Didžiosios Britanijos NHS rekomenduoja reguliariai judėti ir per savaitę siekti bent 150 minučių fizinio aktyvumo.
Kodėl galima ilgai nieko nejausti?
Kepenų suriebėjimas dažnai aptinkamas atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių. NHS nurodo, kad ši būklė paprastai nesukelia simptomų, todėl dalis žmonių apie ją nežino.
Ligai progresuojant gali atsirasti uždegimas, fibrozė, kai kepenyse formuojasi randinis audinys, o vėliau ir cirozė. Tačiau ne kiekvienam žmogui kepenų suriebėjimas progresuoja iki šių stadijų.
Todėl vien gera savijauta neparodo kepenų būklės. Jei kepenų suriebėjimas jau nustatytas, yra 2 tipo diabetas, didelis antsvoris ar tyrimai rodo kepenų veiklos sutrikimus, individualius mitybos ir gydymo sprendimus reikėtų aptarti su gydytoju.
Šaltiniai:
JAV NIDDK – mitybos rekomendacijos sergant kepenų suriebėjimo liga
NHS – kepenų suriebėjimo simptomai, rizikos veiksniai ir gydymas
EASL, EASD ir EASO – klinikinės MASLD gydymo gairės