Pykinimas nėštumo metu yra vienas dažniausių ankstyvo nėštumo negalavimų. Dabar aiškėja ir viena svarbi priežastis, kodėl vienos moterys jį jaučia nestipriai, o kitoms pykinimas ir vėmimas tampa sunkiai pakeliami.
Didelę įtaką gali turėti vienas hormonas
Mokslininkų dėmesio centre atsidūrė hormonas GDF15. Didžioji jo dalis nėštumo metu į motinos kraują patenka iš vaisiaus ir placentos, o šis hormonas veikia smegenų sritis, susijusias su pykinimu ir vėmimu.
Tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature“, parodė, kad svarbus ne tik GDF15 kiekis. Reikšmės turi ir tai, kiek moters organizmas yra jautrus šiam hormonui.
Tai gali padėti paaiškinti, kodėl nėščiųjų savijauta taip skiriasi.
Pykinimas būdingas daugeliui nėščiųjų
Nors dažnai vartojamas terminas „rytinis pykinimas“, jis nėra labai tikslus. Pykinti gali ryte, vakare ar bet kuriuo kitu paros metu.
NHS duomenimis, pykinimą, vėmimą arba abu šiuos simptomus patiria maždaug 8 iš 10 nėščiųjų. Daugumai moterų savijauta pagerėja maždaug 12-20 nėštumo savaitę.
Dažniausiai tai nėra pavojinga nei mamai, nei vaisiui. Tačiau kai pykinimas ir vėmimas tampa labai stiprūs, situacija jau kitokia.
Kada pykinimas jau gali būti per stiprus?
Sunkiausia nėščiųjų pykinimo ir vėmimo forma vadinama hyperemesis gravidarum. Ji gali pasireikšti iki 3 iš 100 nėščiųjų.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei:
- nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių
- vemiama dažnai ir ilgai
- pradeda mažėti kūno svoris
- šlapinamasi retai, šlapimas tampa tamsus
- jaučiamas stiprus silpnumas ar svaigsta galva
- stojantis jaučiamas alpimas
- smarkiai plaka širdis
Tokiais atvejais kyla dehidratacijos pavojus, todėl delsti nereikėtų. Sunkesniais atvejais gali prireikti gydymo ligoninėje.
Ar dėl pykinimo kaltas „toksinų kaupimasis“?
Internete galima rasti teiginių, kad stiprų pykinimą nėštumo metu lemia organizme susikaupę toksinai, kepenų „perkrova“, žarnyno mikrofloros sutrikimai ar magnio trūkumas.
Dabartiniai medicinos duomenys neleidžia šių teiginių pateikti kaip pagrindinės nėščiųjų pykinimo priežasties. Naujausi tyrimai daug dėmesio skiria hormoniniams ir genetiniams veiksniams, o vienu svarbiausių laikomas GDF15.
Taip pat nėra pagrindo manyti, kad stiprus pykinimas reiškia, jog moters organizmas nėštumo metu „valosi nuo toksinų“.
Kas gali padėti pasijusti geriau?
Esant lengvam pykinimui, kai kurioms moterims padeda gana paprasti kasdieniai pokyčiai. Amerikos akušerių ir ginekologų kolegija nurodo, kad galima koreguoti valgymo laiką ir pasirenkamus maisto produktus, o prireikus yra ir nėštumo metu vartoti tinkamų vaistų nuo pykinimo.
Nereikėtų manyti, kad stiprų pykinimą tiesiog reikia iškentėti. Ypač jei dėl jo sunku valgyti, gerti ar atlikti įprastus darbus, apie savijautą verta pasakyti nėštumą prižiūrinčiam specialistui.
GDF15 atradimai dar nereiškia, kad jau turime vieną paprastą atsakymą į visus nėščiųjų pykinimo atvejus. Tačiau jie padeda geriau suprasti, kodėl tas pats nėštumo simptomas vienai moteriai gali būti tik nemalonus, o kitai tapti rimta sveikatos problema.
Šaltiniai:
„Nature“ – GDF15 ryšys su pykinimu ir vėmimu nėštumo metu
RCOG – pykinimas ir vėmimas nėštumo metu
NHS – stiprus pykinimas ir vėmimas nėštumo metu
ACOG – nėščiųjų pykinimas ir vėmimas