H. pylori aptinkama daugelio žmonių skrandyje, o susidūrus su jos sukeliamomis problemomis ieškoma ne tik įprastų gydymo būdų. Dėmesio sulaukė ir arbata nuo H. pylori, kurios sudėtyje yra keli įdomūs natūralūs ingredientai.
Kas tai per arbata?
Kalbama apie Matulos arbatą. Jos sudėtyje gali būti mastikos dervos, juodųjų kmynų sėklų ir česnako veikliųjų junginių.
Būtent šie ingredientai ir kelia didžiausią susidomėjimą. Kai kurie jų atskirai buvo tiriami dėl galimo poveikio H. pylori bakterijai.
Kuo jie išsiskiria:
- Mastikos derva tyrinėta dėl galimo antibakterinio poveikio H. pylori
- Juodieji kmynai turi įvairių biologiškai aktyvių medžiagų ir taip pat tirti žmonėms, turintiems H. pylori
- Česnakas turi alicino, kuris pasižymi antibakterinėmis savybėmis
Tai nereiškia, kad iš šių medžiagų pagaminta arbata automatiškai tampa vaistu. Tačiau jų savybės paaiškina, kodėl toks mišinys apskritai sulaukė dėmesio.
Daugiausia dėmesio sulaukė mastikos derva
Mastikos derva gaunama iš mastikinės pistacijos. Viduržemio jūros regione ji naudojama jau seniai, o mokslininkai tyrė ir jos galimą poveikį H. pylori.
Viename nedideliame tyrime mastikos derva padėjo išnaikinti H. pylori daliai ją vartojusių žmonių. Rezultatai priklausė nuo dozės, tačiau įprastas gydymas tame pačiame tyrime buvo veiksmingesnis.
Tai įdomus rezultatas, bet tyrimas buvo nedidelis. Todėl iš jo negalima daryti išvados, kad mastikos derva ar jos turinti arbata patikimai išgydo infekciją.
O kaip juodieji kmynai?
Juodieji kmynai taip pat nėra tik prieskonis. Jų sėklose yra biologiškai aktyvių junginių, dėl kurių poveikio H. pylori atlikta tyrimų.
Viename tyrime H. pylori turintys žmonės kartu su skrandžio rūgšties išsiskyrimą mažinančiu vaistu vartojo skirtingą kiekį juodųjų kmynų. Geriausias rezultatas tarp šių grupių nustatytas vartojant 2 g per dieną. Vis dėlto standartinis gydymas ir šiame tyrime bakteriją išnaikino didesnei daliai žmonių.
Taigi juodieji kmynai yra įdomi tyrimų kryptis, tačiau jų nereikėtų laikyti įrodytu antibiotikų pakaitalu.
Kodėl H. pylori apskritai gydoma?
H. pylori gali būti organizme ilgą laiką ir žmogus gali nieko nejausti. Tačiau ši bakterija gali sukelti skrandžio gleivinės uždegimą, opas ir yra siejama su padidėjusia skrandžio vėžio rizika.
Todėl teiginys, kad H. pylori apskritai nereikia naikinti, yra klaidinantis. Dabartinėse Amerikos gastroenterologijos koledžo rekomendacijose nurodoma, kad nustačius H. pylori infekciją ji turi būti gydoma, o po gydymo rekomenduojama patikrinti, ar bakterija išnaikinta.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
H. pylori infekcija gali nepasireikšti jokiais požymiais. Tačiau išsitirti verta aptarti su gydytoju, ypač jei vargina:
- pasikartojantis skrandžio skausmas ar deginimas
- dažnas pilvo pūtimas ar pykinimas
- anksčiau diagnozuota skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa
- nepaaiškinamas svorio kritimas
- juodos išmatos ar vėmimas krauju
Pastarieji 2 požymiai gali rodyti rimtesnę problemą, todėl jiems atsiradus reikėtų kreiptis medicininės pagalbos.
Arbata gali padėti, bet gydymo pakeisti neturėtų
Arbata nuo H. pylori patraukli tuo, kad viename mišinyje sujungiami keli augaliniai ingredientai, kurie atskirai yra tyrinėti dėl galimo poveikio bakterijai. Ypač įdomių duomenų yra apie mastikos dervą ir juoduosius kmynus.
Tačiau laboratorijoje nustatytas antibakterinis poveikis ir net nedideli tyrimai su žmonėmis dar neįrodo, kad pats arbatos mišinys gali patikimai išgydyti H. pylori infekciją.
Todėl diagnozavus H. pylori nereikėtų savarankiškai atsisakyti paskirto gydymo ir pakeisti jo arbata. Jei norima tokią priemonę vartoti papildomai, ypač kartu su vaistais, tai verta aptarti su gydytoju ar vaistininku.
Šaltiniai:
„World Journal of Gastroenterology“ – H. pylori patogenezės, diagnostikos ir gydymo apžvalga
PubMed – mastikos dervos poveikio H. pylori tyrimas
PubMed – juodųjų kmynų ir H. pylori tyrimas
American College of Gastroenterology – H. pylori gydymo rekomendacijos