Petražolės ir vėžio rizika dažniausiai nėra pirmas derinys, apie kurį pagalvojame. Vis dėlto ši paprasta virtuvės žolelė išsiskiria augaliniais junginiais, kuriuos tyrėjai nagrinėja dėl galimo poveikio uždegiminiams procesams ir pažeistoms ląstelėms.
Tačiau petražolės nėra gydymas ir vienos negali užkirsti kelio vėžiui. Daug daugiau reiškia visa mityba, fizinis aktyvumas, nerūkymas ir kiti ilgalaikiai pasirinkimai.
Petražolėse aptinkamas įdomus junginys
Petražolėse yra flavonoidų, vitaminų A ir C bei kitų augalinių medžiagų. Viena labiausiai tyrinėjamų yra apigeninas, augalinis flavonas, kurio nemažai randama petražolėse.
Laboratoriniuose tyrimuose apigeninas buvo siejamas su apoptoze, natūraliu pažeistų arba pakitusių ląstelių žūties procesu. Taip pat stebėta, kad jis gali slopinti kai kurių vėžinių ląstelių dauginimąsi. Vis dėlto tokie rezultatai gauti ląstelių kultūrose arba atliekant tyrimus su gyvūnais.
Laboratoriniuose bandymuose naudoti apigenino kiekiai dažnai buvo gerokai didesni nei tie, kuriuos žmogus gauna tiesiog užbarstęs petražolių ant sriubos ar salotų. Todėl šių rezultatų negalima tiesiogiai prilyginti poveikiui žmogaus organizme.
Antioksidantai svarbūs, bet ne vieni
Organizme nuolat susidaro laisvųjų radikalų, nestabilių molekulių, galinčių pažeisti ląsteles. Ilgalaikis oksidacinis stresas ir lėtinis uždegimas siejami su įvairiais sveikatos sutrikimais, todėl mityboje svarbu rinktis kuo daugiau skirtingų augalinių produktų.
Petražolėse esantys antioksidantai, įskaitant kvercetiną ir miricetiną, veikia ne atskirai, o kaip bendro augalinio maisto derinio dalis. Todėl petražolės gali būti geras priedas prie daržovių, ankštinių produktų, viso grūdo produktų ir kitų maistingų patiekalų.
Kaip iš petražolių gauti daugiau naudos
Petražolės dažnai naudojamos tik kaip puošmena, tačiau įmaišius didesnį jų kiekį į patiekalą galima gauti daugiau augalinių junginių. Štai keli paprasti būdai:
- sumaišyti su alyvuogių aliejumi, avokadų aliejumi arba natūraliu jogurtu ir pasigaminti padažą
- naudoti chimichurri, gremolatai ar pesto ruošti
- įmaišyti į salotas, kruopų patiekalus, sriubas ar makaronus
- laikyti džiovintų petražolių prieskonių spintelėje ir naudoti tada, kai šviežių nėra
Riebalai gali padėti pasisavinti kai kurias riebaluose tirpstančias augalines medžiagas, todėl petražoles verta derinti su trupučiu aliejaus ar kitu riebalų šaltiniu. Džiovintos petražolės taip pat patogios, o kai kuriuose tyrimuose jose nustatyta nemažai apigenino.
Marinatas nepadaro mėsos visiškai saugios
Petražoles galima naudoti marinuojant vištieną, žuvį ar kitus baltymų turinčius produktus. Antioksidantų gausūs augaliniai ingredientai marinatuose gali sumažinti kai kurių nepageidaujamų junginių susidarymą kepant mėsą labai aukštoje temperatūroje.
Vis dėlto tai nereiškia, kad marinatas pašalina visą riziką. Svarbu vengti pridegimo, neperkepti maisto ir neapsiriboti vienu tariamai apsauginiu ingredientu.
Didžiausią reikšmę turi visa lėkštė
Petražolės ir vėžio rizika yra tik nedidelė platesnės temos dalis. Mitybos rekomendacijose dažnai siūloma maždaug du trečdalius lėkštės skirti daržovėms, vaisiams, viso grūdo produktams ir ankštiniams, o likusią dalį, baltymų šaltiniams.
Reguliarus judėjimas, mažesnis alkoholio kiekis, nerūkymas ir kuo įvairesnė augalinė mityba turi daug didesnę reikšmę nei vienos žolelės vartojimas. Petražoles verta rinktis ne kaip stebuklingą apsaugą, o kaip paprastą būdą praturtinti maistą augaliniais junginiais.
Petražolės ir vėžio rizika gali būti aptariamos dėl apigenino bei kitų antioksidantų, tačiau ši žolelė nepakeičia gydymo, patikros ar sveikos gyvensenos. Didžiausia nauda atsiranda tada, kai ji tampa įvairios, daug augalinių produktų turinčios mitybos dalimi.