Rusijoje pasirodę pranešimai apie galimą maro atvejį sukėlė nerimą dėl retesnės ir pavojingesnės ligos formos. Vis dėlto šaltinio aprašomu metu oficialaus laboratorinio patvirtinimo dar nebuvo.
Epidemiologas Andrijus Aleksandrinas teigė, kad šioje situacijoje pirmiausia reikia atskirti buboninį marą nuo plaučių maro. Pastaroji forma gali būti perduodama nuo žmogaus žmogui, todėl būtina greita diagnostika ir veiksmingos epidemiologinės priemonės.
Kuo pavojinga plaučių maro forma
Maras yra itin pavojinga bakterinė infekcija, tačiau ji nėra nekontroliuojama. Pasak eksperto, šiuolaikinė medicina turi diagnostikos priemonių ir antibiotikų, todėl laiku nustačius ligą gydymas gali būti veiksmingas.
Daugiausia nerimo kelia tai, kad plaučių maro forma gali plisti tarp žmonių. Bakterijos perduodamos su gana dideliais kvėpavimo takų lašeliais, kurie į aplinką patenka žmogui kosint, čiaudint ar garsiai kalbant.
Tai nėra toks pats perdavimo kelias, koks buvo būdingas COVID-19 pandemijos metu. Vis dėlto artimas kontaktas su sergančiuoju, ypač uždarose patalpose, gali kelti riziką užsikrėsti.
Kol kas trūksta oficialaus patvirtinimo
Ekspertas pabrėžė, kad kalbos apie plaučių maro formą buvo tik prielaida. Tuo metu nebuvo oficialiai paskelbta apie laboratoriškai patvirtintą tokį atvejį.
Buvo atkreiptas dėmesys ir į trumpą plaučių maro inkubacinį laikotarpį. Jei iš tiesų būtų įvykęs toks užsikrėtimas, apie galimą protrūkį, tikėtina, netrukus pasirodytų daugiau informacijos.
Todėl pavienis įtarimas savaime nereiškia, kad prasidėjo plataus masto epidemija. Tokias situacijas reikia vertinti remiantis laboratoriniais tyrimais, kontaktų atsekimu ir oficialiais visuomenės sveikatos institucijų pranešimais.
Kaip liga gali prasidėti
Plaučių maro forma paprastai prasideda ūmiai. Pirmieji požymiai gali būti aukšta temperatūra, šaltkrėtis ir didelis silpnumas.
Vėliau gali atsirasti kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir dusulys. Tačiau tokie simptomai nėra būdingi vien marui. Juos gali sukelti ir kitos infekcijos, todėl vien pagal savijautą ligos nustatyti neįmanoma.
Jei po galimo kontakto su sergančiuoju žmogus staiga sukarščiuoja, pajunta ryškų silpnumą, pradeda kosėti ar dūsta, reikėtų kuo skubiau kreiptis į medikus ir informuoti apie galimą kontaktą. Tai padeda sveikatos specialistams greičiau įvertinti riziką ir pasirinkti tinkamus apsaugos veiksmus.
Kas žinoma apie situaciją Rusijoje
Pranešimai apie galimą atvejį pasirodė po 27 metų Irkutsko kovos su maru instituto darbuotojos mirties. Buvo svarstomos kelios versijos, įskaitant galimą incidentą laboratorijoje ir kelionę į Buriatiją, kur netoli Mongolijos sienos buvo fiksuotas maro židinys.
Po šių pranešimų vienoje Irkutsko įmonėje įvestas kaukių režimas, o kelioms gydymo įstaigoms pritaikyti karantino ribojimai. Tokių priemonių paskirtis yra sumažinti galimų kontaktų skaičių, kol paaiškėja tikroji situacija.
Taip pat pranešta, kad JAV administracija stebi informaciją apie galimą ligos atvejį ir su juo susijusias karantino priemones Rusijoje. Tačiau vien stebėjimas nereiškia, kad protrūkis jau patvirtintas ar kad liga pradėjo plačiai plisti už šalies ribų.
Kodėl svarbu reaguoti greitai
Maras yra pavojinga, tačiau gydoma bakterinė infekcija. Didžiausią reikšmę turi greitas simptomų atpažinimas, laboratorinis patvirtinimas, sergančiojo izoliavimas ir kontaktų stebėjimas.
Kol nėra oficialaus patvirtinimo, visuomenės reakcija turėtų remtis ne gandais, o patikimais sveikatos institucijų pranešimais. Tuo pat metu staigus karščiavimas, kosulys ir dusulys po galimo rizikingo kontakto yra priežastis nedelsti ir kreiptis medicininės pagalbos.