Renkantis pusryčius, kurie padėtų išvengti staigių cukraus kiekio kraujyje svyravimų, dažnai lyginami grikiai ir avižinė košė. Abu variantai yra viso grūdo produktai, todėl jų maistinė vertė gerokai palankesnė nei rafinuotų pusryčių dribsnių ar saldžių kepinių.
Vis dėlto grikiai ir avižinė košė nėra visiškai lygiaverčiai pasirinkimai. Avižose yra daugiau beta gliukano – tirpiosios skaidulos, kuri ypač svarbi virškinimo tempui ir angliavandenių patekimui į kraują.
Avižų pranašumas slypi beta gliukane
Beta gliukanas virškinamajame trakte susimaišo su vandeniu ir sudaro tirštesnę, gelio pavidalo masę. Dėl to maistas virškinamas lėčiau, o angliavandeniai į kraują patenka ne taip staigiai. Tai padeda sušvelninti cukraus šuolius po valgio.
Avižose beta gliukano yra bent dvigubai daugiau nei grikiuose. Todėl, vertinant būtent šios skaidulos poveikį, avižinė košė turi nedidelį pranašumą. Ji taip pat siejama su palankesniu poveikiu cholesterolio kiekiui, tad gali būti naudinga ir širdies sveikatai.
Tačiau tai nereiškia, kad grikiai tampa prastu pasirinkimu. Jie taip pat yra viso grūdo produktas, suteikia skaidulų ir turi panašų baltymų kiekį.
Maistinė vertė gana panaši
Palyginus nurodytas virtų kruopų porcijas, skirtumas tarp jų nėra didelis. Viename puodelyje virtų avižinių dribsnių, kurio svoris siekia apie 234 gramus, yra maždaug 166 kalorijos, 4 gramai skaidulų, 6 gramai baltymų ir 4 gramai riebalų.
Maždaug 150 gramų virtų grikių turi apie 168 kalorijas, 5 gramus skaidulų, 6 gramus baltymų ir 1 gramą riebalų. Grikiuose bendras skaidulų kiekis šioje palyginamoje porcijoje yra šiek tiek didesnis, tačiau avižos išsiskiria būtent beta gliukanu.
Šios porcijos nėra vienodo svorio, todėl skaičius reikėtų vertinti kaip apytikslį palyginimą. Daug įtakos turi ir tai, kuo košė pagardinama. Cukrus, sirupas, saldinti padažai ar didelė džiovintų vaisių porcija gali gerokai pakeisti viso patiekalo poveikį.
Košei vien skaidulų neužtenka
Abiejų kruopų angliavandenius verta derinti su baltymų šaltiniu. Toks derinys ilgiau išlaiko sotumą ir padeda pusryčiams būti sotesniems bei tolygesniems.
- natūralus jogurtas arba varškė;
- kiaušinis šalia grikių košės;
- riešutai ir sėklos;
- varškės kremas be pridėtinio cukraus;
- nesaldintas augalinis gėrimas, praturtintas baltymais.
Į avižinę košę galima įberti graikinių riešutų, moliūgų ar ispaninio šalavijo sėklų. Grikius tinka patiekti su kiaušiniu, natūraliu jogurtu ar liesa varške. Taip pusryčiai tampa sotesni, o ne tik angliavandenių porcija.
Šaltai brinkintos avižos turi kitą savybę
Avižas galima ne virti, o užmerkti kelioms valandoms. Į jas galima įmaišyti riešutų, moliūgų sėklų, ispaninio šalavijo sėklų ir tarkuoto obuolio. Toks paruošimo būdas patogus, kai ryte trūksta laiko.
Nevirtose arba atvėsusiose avižose gali būti daugiau atspariojo krakmolo. Jis veikia panašiai kaip skaidulos, o dalis jo neįsisavinama plonojoje žarnoje. Vis dėlto šio krakmolo kiekį keičia malimas, kaitinimas, virimo trukmė, vandens kiekis ir laikymas, todėl vien tik paruošimo būdas negarantuoja vienodo rezultato.
Grikiai ir avižinė košė taip pat turėtų būti pasirenkami atsižvelgiant į individualią reakciją. Porcijos dydis, priedai ir bendras dienos maistas gali būti ne mažiau svarbūs nei pačios kruopos.
Grikiai svarbūs vengiant glitimo
Grikiai techniškai nėra tikri grūdai, o pseudogrūdinė kultūra. Natūraliai jie neturi glitimo, todėl dažnai pasirenkami žmonių, kurie jo vengia. Avižos taip pat yra natūraliai beglitimės, tačiau perdirbimo metu gali būti užterštos glitimo turinčiais produktais.
Jeigu glitimo reikia griežtai vengti, rinkitės avižas su aiškiu ženklinimu „be glitimo“. Kitu atveju abi kruopos gali būti visaverčiai pusryčių pagrindai. Avižos turi nedidelį pranašumą dėl beta gliukano, o grikiai išlieka puikus pasirinkimas dėl skaidulų, baltymų ir mažo riebalų kiekio.
