PatarimaiStovimą darbo vietą susikursite iš namų daiktų, bet yra viena svarbi taisyklė

Stovimą darbo vietą susikursite iš namų daiktų, bet yra viena svarbi taisyklė

Ilgos valandos prie kompiuterio dažnai praeina beveik nepajudant. Tačiau norint dažniau keisti kūno padėtį nebūtina iš karto pirkti specialaus stalo.

Dirbti stovint galima ir su tuo, ką turite namuose. Svarbiausia ne stovėti visą dieną, o reguliariai kaitalioti sėdėjimą, stovėjimą ir trumpą pasivaikščiojimą.

Stovimą darbo vietą sukurkite saugiai

Laikinai kompiuterio vietai pakelti gali tikti tvirtas komodos paviršius, knygų lentyna, dokumentų spintelė ar stabilus virtuvės stalviršis. Paviršius turi būti lygus, neslidus ir pakankamai tvirtas, kad kompiuteris nejudėtų.

Jeigu reikia papildomo aukščio, rinkitės vieną didelę ir standžią dėžę. Keli ant viršaus sudėti smulkūs daiktai gali pasislinkti arba apvirsti. Knygos taip pat tinka tik tada, kai jos sudėtos stabiliai ir vienodai, o visas pagrindas nejuda.

Prieš pradėdami dirbti kelias minutes patikrinkite, kaip jaučiasi kūnas. Neturėtumėte kelti pečių, lenktis į priekį ar nuolat nuleisti galvos prie ekrano.

Kompiuterio aukštis lemia patogumą

Stovint klaviatūra turėtų būti maždaug alkūnių aukštyje. Alkūnės turėtų būti sulenktos apie 90 laipsnių kampu, dilbiai – beveik lygiagretūs grindims, o riešai – tiesūs.

Ekrano viršutinė dalis turėtų būti akių lygyje arba šiek tiek žemiau. Atstumas iki jo turėtų prilygti maždaug ištiestos rankos ilgiui. Jeigu naudojate nešiojamąjį kompiuterį, patogiau jį pakelti aukščiau, o klaviatūrai ir pelei naudoti atskirus priedus.

Taip ekranas atsiduria tinkamame aukštyje, tačiau rankos nelieka pakeltos. Tai paprastas sprendimas, padedantis sumažinti kaklo ir pečių įtampą.

Stovėti nuolat taip pat nėra gera mintis

Stovimas darbas nėra sėdėjimo pakaitalas visai dienai. Ilgai išbuvus vienoje padėtyje gali pradėti varginti pėdos, blauzdos, nugara ar pečiai.

Praktiška kūno padėtį keisti maždaug kas 30-45 minutes. Jeigu prie sėdėjimo pripratote daugelį metų, pradėkite nuo trumpų stovėjimo atkarpų. Kai kojos ar nugara pavargsta, tai ženklas atsisėsti arba kelias minutes pasivaikščioti.

Stovėdami galite lėtai perkelti svorį nuo vienos kojos ant kitos. Taip pat naudinga trumpam vieną pėdą užkelti ant žemos, stabilios atramos, o po kelių minučių pakeisti pusę. Patogūs batai ar neslystantis kilimėlis sumažina diskomfortą.

Daugiau judėjimo suteikia trumpos pertraukos

Svarbiausias tikslas – ne vien mažiau sėdėti, bet daugiau judėti. Net ir stovint kūnas išlieka gana neaktyvus, jeigu ilgą laiką nepakeičiate padėties.

  • Maždaug kas pusvalandį atsistokite ir apeikite kambarį.
  • Telefono skambučius, kai įmanoma, priimkite vaikščiodami.
  • Sėdėdami kelis kartus pakelkite kulnus, o pirštus palikite ant grindų.
  • Atsistokite nuo tvirtos kėdės ir lėtai atsisėskite atgal.
  • Atlikite kelis blauzdų pakėlimus, pritūpimus ar atsispaudimus į sieną.
  • Po susitikimo ar darbo pokalbio trumpai pratemkite klubų lenkiamuosius raumenis.

Pertraukos nebūtinai turi būti ilgos. Penki pritūpimai, kol verda kava, keli pečių mostai po susitikimo ar trumpas pasivaikščiojimas iki kito kambario yra lengviau išlaikomi nei staigus bandymas pakeisti visą darbo dienos rutiną.

Kada namų sprendimo geriau atsisakyti

Jeigu pakeltas kompiuteris slysta, paviršius svyruoja arba ekranas vis tiek lieka per žemai, tokia darbo vieta nėra saugi. Nenaudokite nestabilių dėžių, siaurų kraštų ar daiktų, kurie gali nuvirsti nuo menko prisilietimo.

Jei stovint nuolat skauda nugarą, kelius ar pėdas, sumažinkite stovėjimo laiką ir dažniau keiskite padėtį. Darbas stovint prie stalo turi padėti judėti laisviau, o ne sukelti naują įtampą.

Populiariausi

Naujausi straipsniai

taip pat Skaitykite