Po ramesnės spalio 8-osios nakties Saulės aktyvumas turėtų sustiprėti. Prognozuojama, kad spalio 9-10 dienomis Žemę pasieks iš Saulės atsklidusi plazmos banga, galinti sukelti geomagnetinę audrą.
Ši spalio magnetinė audra bus susijusi su spalio 6 dieną įvykusiu vainikinės masės išmetimu. Maždaug 560 kilometrų per sekundę greičiu judantis debesis turėtų pasiekti Žemę spalio 9-osios rytą, apie 8 valandą Kijevo laiku.
Aktyviausia diena turėtų būti spalio 9-oji
Britų meteorologijos tarnybos kosminių orų prognozėje spalio 9-ajai numatoma aktyvi geomagnetinė situacija. Tikėtinas G1 lygio reiškinys, tačiau tam tikromis sąlygomis audra gali sustiprėti iki G2 lygio.
G1 žymi nedidelę geomagnetinę audrą, o G2 laikoma vidutinio stiprumo audra. Tai nėra tas pats, kas pavojingas atmosferos reiškinys Žemės paviršiuje. Geomagnetinė audra vyksta viršutinėje atmosferoje ir yra susijusi su Žemės magnetinio lauko pokyčiais.
Prognozė nėra visiškai tiksli, nes galutinis audros stiprumas priklausys nuo to, kaip Saulės plazmos debesis sąveikaus su Žemės magnetiniu lauku. Todėl pradiniai įspėjimai gali būti koreguojami jau prasidėjus reiškiniui.
Kas vyksta, kai Saulės plazma pasiekia Žemę
Saulė nuolat išskiria dalelių srautą, vadinamą Saulės vėju. Kartais per žybsnius ar vainikinės masės išmetimus į kosmosą išsviedžiami dideli įelektrintos plazmos kiekiai.
Kai toks debesis pasiekia Žemę, jis susiduria su mūsų planetos magnetosfera. Dėl šios sąveikos gali sustiprėti poliarinė pašvaistė, pasikeisti viršutinės atmosferos būklė ir laikinai sutrikti kai kurios technologinės sistemos.
Šįkart mokslininkai neatmeta galimybės, kad pašvaistė bus matoma žemesnėse nei įprasta platumose. Vis dėlto Lietuvoje jos stebėjimo galimybės priklausys ne tik nuo audros stiprumo, bet ir nuo debesuotumo, paros meto bei tikslios geomagnetinės situacijos.
Galimi poveikiai ryšiui ir palydovams
G1-G2 lygio audros dažniausiai nesukelia plataus masto sutrikimų, tačiau gali paveikti kai kurias sistemas aukštesnėse platumose. Galimi trumpalaikiai elektros tinklų svyravimai, radijo ryšio trukdžiai ir palydovinės navigacijos tikslumo pokyčiai.
- gali padidėti pašvaistės tikimybė šiauriniuose regionuose;
- aukštose platumose galimi trumpalaikiai radijo ryšio sutrikimai;
- palydovų operatoriams gali prireikti koreguoti jų veikimą;
- kai kuriose elektros sistemose galimi nedideli įtampos svyravimai.
Kasdieniam gyvenimui tai dažniausiai reiškia ne pavojingas sąlygas, o didesnį kosminių orų aktyvumą. Didžiausią dėmesį tokioms prognozėms skiria ryšių, aviacijos, palydovinės navigacijos ir elektros infrastruktūros specialistai.
Aktyvumas gali išlikti ir spalio 10-ąją
Numatoma, kad spalio 10 dieną geomagnetinis aktyvumas pradės slūgti, tačiau situacija dar gali išlikti nerami. Jei vėliau Žemę pasiektų dar vienas su spalio 7-osios Saulės žybsniu susijęs plazmos debesis, aktyvumas galėtų trumpam vėl padidėti.
Šis antrasis debesis prognozuojamas kaip silpnesnis, be to, tikėtina, kad Žemę pasiektų tik kraštine trajektorija. Todėl magnetinė audra spalį gali tęstis ilgiau, nei rodo pirminė prognozė, tačiau jos stiprumas iš anksto nėra aiškus.
Ką stebėti artimiausiomis dienomis
Norint sužinoti, ar pašvaistę bus galima pamatyti Lietuvoje, reikėtų sekti ne vien bendrą Saulės aktyvumo prognozę, bet ir realiu laiku skelbiamus geomagnetinio aktyvumo rodiklius. Jie gali greitai pasikeisti, kai plazmos debesis priartėja prie Žemės.
Šiuo metu svarbiausios datos yra spalio 9 ir 10 dienos. Magnetinė audra spalį neturėtų būti priežastis atsisakyti įprastų planų, tačiau ji primena, kad Saulės aktyvumas gali paveikti ne tik dangų virš mūsų, bet ir technologijas, kuriomis naudojamės kiekvieną dieną.