Arbata kepenų sveikatai dažnai minima kaip paprastas kasdienis pasirinkimas, tačiau čia svarbu ne vien puodelių skaičius. Žaliojoje, juodojoje ir kai kuriose žolelių arbatose esantys polifenoliai bei antioksidantai siejami su organizmo apsauga nuo oksidacinės pažaidos.
Vis dėlto arbata nėra kepenų ligų gydymo priemonė. Tyrimai kol kas daugiau vertina įprasto arbatos vartojimo sąsajas su sveikata, o ne konkretų puodelių skaičių, kuris tiktų visiems.
Ką apie arbatą rodo tyrimai
Didžiausias dėmesys iki šiol teko žaliajai ir juodajai arbatai. 2024 metais paskelbtame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 20 tūkst. žmonių, didesnis arbatos vartojimas, ypač juodosios, buvo siejamas su mažesne kepenų suriebėjimo tikimybe.
Kepenų suriebėjimas reiškia, kad kepenyse susikaupia per daug riebalų. Ši būklė dažnai susijusi su antsvoriu, medžiagų apykaitos sutrikimais ir kitais gyvenimo būdo veiksniais.
2015 metų mokslinių duomenų apžvalgoje žaliosios arbatos vartojimas buvo siejamas su mažesne kai kurių kepenų būklių rizika. Tačiau tokie rezultatai neįrodo, kad arbata apsaugo nuo kepenų ligų ar jas išgydo. Tyrimuose dažnai stebima žmonių elgsena, todėl neįmanoma viso poveikio priskirti vien arbatai.
Nesaldinta arbata yra geresnis pasirinkimas
Renkantis arbatą kepenų sveikatai, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jos rūšį, bet ir į priedus. Saldžiuose šaltos arbatos gėrimuose ir kai kuriuose iš karto vartoti skirtuose produktuose gali būti nemažai pridėtinio cukraus.
Didelis pridėtinio cukraus kiekis, ypač gaunamas iš saldintų gėrimų, siejamas su didesne kepenų suriebėjimo rizika. Todėl kasdieniam vartojimui palankesnė nesaldinta arbata, o perkant paruoštą gėrimą verta perskaityti maistingumo etiketę.
- Rinkitės arbatą be pridėtinio cukraus.
- Atkreipkite dėmesį į porcijoje esantį kofeino kiekį.
- Dažniau rinkitės paprastą užplikytą arbatą, o ne saldintą gėrimą.
Puodelių skaičius nėra nustatytas
Šiuo metu nėra įrodymais pagrįstos vienos rekomenduojamos arbatos normos būtent kepenų sveikatai. Tinkamas kiekis priklauso nuo žmogaus jautrumo kofeinui, miego, vartojamų vaistų ir bendros sveikatos būklės.
Žaliojoje ir juodojoje arbatoje natūraliai yra kofeino. Kai kuriems žmonėms didesnis jo kiekis sukelia neramumą, galvos skausmą ar įtampą, taip pat apsunkina užmigimą. Tokiu atveju galima rinktis mažiau kofeino turinčią žaliąją arbatą arba gėrimą be kofeino.
Arbata nėra tas pats, kas ekstraktas
Įprastai užplikyta arbata ir koncentruotas žaliosios arbatos ekstraktas nėra lygiaverčiai produktai. Ekstraktuose gali būti gerokai didesni tam tikrų medžiagų kiekiai, todėl jų poveikis organizmui taip pat skiriasi.
Didelės žaliosios arbatos ekstrakto dozės kai kuriems žmonėms sukėlė galvos skausmą, pykinimą ar svaigulį. Aprašyti ir kepenų pažeidimo atvejai. Dėl šios priežasties ekstraktų nereikėtų vartoti savarankiškai vien tikintis pagerinti kepenų būklę.
Žolelių mišiniai taip pat ne visada yra visiškai neutralūs. Juose gali būti keli augalai, o kai kurie iš jų gali sąveikauti su vaistais. Jei vartojate receptinius vaistus, sergate kepenų liga ar turite kitą lėtinę būklę, prieš rinkdamiesi koncentruotus augalinius produktus pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.
Kepenims svarbi visa dienos rutina
Arbata kepenų sveikatai gali būti tik nedidelė bendro gyvenimo būdo dalis. Didesnę reikšmę turi subalansuota mityba, sveikatai tinkamas kūno svoris, fizinis aktyvumas ir saikingas alkoholio vartojimas.
Kasdienį racioną naudinga grįsti visaverčiais produktais: daržovėmis, vaisiais, viso grūdo gaminiais, ankštiniais augalais, riešutais, sėklomis ir liesais baltymų šaltiniais. Jei jau diagnozuota kepenų liga, mitybos pokyčiai turėtų būti pritaikyti individualiai.
Arbatą laikykite sandariame inde, vėsioje, sausoje ir tamsioje vietoje. Taip geriau išsaugosite jos skonį, aromatą ir dalį naudingų junginių.