Nuo vaikystės girdime, kad sriubą būtina valgyti, antraip ims kamuoti skrandžio problemos. Tačiau klausimas, ar sriubą reikia valgyti, neturi vieno atsakymo: svarbiausia ne skysta patiekalo konsistencija, o tai, iš ko ji pagaminta.
Gastroenterologės ir dietologės aiškinimu, sriuba nėra atskira gydomojo ar savaime sveiko maisto kategorija. Tai tik vienas maisto paruošimo būdų, todėl jos maistinė vertė gali labai skirtis.
Sriubos nauda priklauso nuo sudėties
Daržovių sriuba su lęšiais, pupelėmis, mėsa ar žuvimi gali būti visavertis patiekalas. Daržovės suteikia skaidulų, vitaminų ir mineralų, ankštiniai augalai bei gyvūninės kilmės produktai papildo baltymų kiekį, o kruopos ar bulvės suteikia angliavandenių.
Sriuboje esantis skystis taip pat prisideda prie bendro per dieną gaunamų skysčių kiekio. Vis dėlto vien didelė sultinio porcija negarantuoja nei pakankamo sotumo, nei geros maistinės vertės. Toks patiekalas gali užpildyti skrandį, bet suteikti mažai baltymų ir energijos.
Mažiau palankią sriubą dažniausiai sukuria ne jos skystumas, o sudėtis. Daug druskos, rūkyta ar riebi mėsa, didelis kiekis grietinėlės ir kiti riebūs priedai padidina kalorijų, natrio bei sočiųjų riebalų kiekį.
Ar sriubą reikia valgyti kasdien?
Ne, tokio reikalavimo nėra. Virškinimo sistema prisitaikiusi apdoroti įvairios konsistencijos maistą, todėl prieš kitus patiekalus nebūtina suvalgyti sriubos porcijos.
Skrandyje maistas sumaišomas su skrandžio sultimis, mechaniškai suskaidomas ir palaipsniui patenka į plonąją žarną. Šiam procesui nereikia specialaus „pirmojo patiekalo“, kuris esą pradėtų virškinimą.
Mintis, kad sriuba pati savaime „paruošia skrandį“ ar apsaugo nuo virškinimo ligų, neturi patikimo fiziologinio pagrindo. Virškinimo sulčių išsiskyrimą ir žarnyno veiklą reguliuoja sudėtingi nerviniai bei hormoniniai mechanizmai.
Sriuba ir sotumas nėra tas pats
Mažai kalorijų turinti sriuba prieš pagrindinį patiekalą kai kuriais atvejais gali padėti suvalgyti mažiau per visą valgymą. Tyrimuose pastebėta, kad prieš pagrindinį patiekalą suvalgius nedidelę mažo energijos tankio sriubos porciją bendras suvartojamų kalorijų kiekis gali sumažėti.
Tačiau tai nereiškia, kad kiekviena sriuba tinka norint kontroliuoti svorį. Riebi, gausiai pasūdyta sriuba su rūkytais produktais ar grietinėle gali būti labai kaloringa. Todėl vien patiekalo pavadinimas nepasako, ar jis bus lengvas ir maistingas.
Sriubos trūkumas nesukelia gastrito
Dar viena iš kartos į kartą perduodama taisyklė teigia, kad be sriubos galima „susigadinti skrandį“ arba susirgti gastritu. Tačiau sriubos atsisakymas savaime gastrito nesukelia.
Gastritą gali lemti skirtingos priežastys, tarp jų Helicobacter pylori infekcija, tam tikrų vaistų poveikis, alkoholis ir kiti skrandžio gleivinę dirginantys veiksniai. Sriubos nebuvimas prie šių priežasčių nepriskiriamas.
Taip pat ne kiekvienas viršutinės pilvo dalies skausmas reiškia gastritą. Nemalonius pojūčius gali sukelti ir kitos būklės, todėl užsitęsus simptomams nereikėtų bandyti jų spręsti vien dažniau valgant sriubą.
Kas pasikeis sriubos atsisakius?
Dažniausiai – nieko blogo, jei likusi mityba išlieka įvairi. Jeigu sriuba buvo pagrindinis daržovių šaltinis, jos atsisakius daržovių reikės gauti iš salotų, troškinių, garnyrų ar kitų patiekalų.
Jei didelę dalį skysčių žmogus gaudavo būtent iš sriubų, svarbu nepamiršti reguliariai gerti vandens ir kitų tinkamų gėrimų. Taigi nereikia nei versti savęs kasdien valgyti sriubą, nei jos atsisakyti vien dėl principo.
Atsakymas į klausimą, ar sriubą reikia valgyti, paprastas: tai pasirinkimas, o ne medicininė prievolė. Maistinga sriuba gali būti patogus būdas gauti daržovių, baltymų ir skysčių, tačiau tokią pačią naudą galima susidėlioti ir iš kitų patiekalų.
