SveikataSaldžioji bulvė ir gliukozė: reikšmę turi net tai, ar ją atvėsinate

Saldžioji bulvė ir gliukozė: reikšmę turi net tai, ar ją atvėsinate

Saldžiosios bulvės dažnai atsiduria tarp produktų, kurių žmonės vengia prižiūrėdami cukraus kiekį kraujyje. Tačiau jų poveikis gliukozei nėra toks vienareikšmis: saldžiosios bulvės turi angliavandenių, bet kartu suteikia skaidulų. Todėl svarbu ne tik pats produktas, bet ir porcijos dydis bei paruošimo būdas.

Po angliavandenių turinčio maisto gliukozės kiekis kraujyje natūraliai pakyla. Tikslas nėra visiškai atsisakyti angliavandenių, nes jie organizmui reikalingi energijai. Verčiau rinkitės tokią porciją ir derinius, kurie neprovokuotų staigaus gliukozės šuolio.

Kiek angliavandenių turi viena bulvė

Vidutinėje saldžiojoje bulvėje yra apie 24 gramus angliavandenių ir maždaug 4 gramus skaidulų. Tai sudaro apie 14 procentų rekomenduojamos paros skaidulų normos.

Skaidulos virškinamos lėčiau, todėl jos gali sulėtinti maisto pasišalinimą iš skrandžio ir gliukozės patekimą į kraują. Dėl to gliukozės pokytis po valgio būna tolygesnis nei valgant panašią angliavandenių porciją be skaidulų.

Saldžiosiose bulvėse taip pat yra atspariojo krakmolo. Jis nevisiškai suvirškinamas plonojoje žarnoje, pasiekia storąją žarną ir ten tampa žarnyno mikroorganizmų maistu. Vis dėlto tai nėra priežastis laikyti šias daržoves gliukozės kiekį mažinančiu produktu. Svarbiausia išlieka bendras valgymo derinys.

Odelę palikti verta dėl skaidulų

Nemaža dalis saldžiosios bulvės skaidulų yra susitelkusi odelėje. Todėl prieš kepant ar verdant ją gerai nuplaukite ir, jei bulvė tinkama, odelės nenulupkite.

Toks pasirinkimas nepadaro patiekalo „be angliavandenių“, tačiau suteikia daugiau skaidulų. Saldžiosios bulvės poveikis gliukozei taip pat priklausys nuo gabalėlių dydžio, iškepimo minkštumo ir suvalgyto kiekio.

Derinys su baltymais keičia valgymo rezultatą

Vienos saldžiosios bulvės poveikis nebus toks pats kaip viso patiekalo. Kartu su ja rinkitės baltymų šaltinį ir daržovių, kuriose mažai krakmolo.

  • vištieną ar lašišą;
  • pupeles, lęšius ar tofu;
  • brokolius, žiedinius kopūstus ar lapines daržoves;
  • grybus, lapinius kopūstus ar avokadą.

Baltymai, skaidulos ir šiek tiek riebalų sulėtina angliavandenių pasisavinimą. Paprasčiau tariant, saldžioji bulvė neturėtų sudaryti viso valgymo. Didesnę jo dalį galima skirti nekrakmolingoms daržovėms, kitą – baltymams, o mažesnę – angliavandenių turinčiam garnyrui.

Saldūs priedai gali sugadinti gerą pasirinkimą

Dažna problema kyla ne dėl pačios saldžiosios bulvės, o dėl priedų. Rudasis cukrus, zefyrai, sirupai ir kiti saldikliai greitai padidina bendrą patiekalo cukraus kiekį ir gali paskatinti staigesnį gliukozės šuolį.

Jei norisi saldesnio skonio, priedo naudokite mažiau ir derinkite jį su baltymais bei skaidulomis. Dar geriau saldžiąją bulvę patiekti su vištiena, avinžirniais, daržovėmis ar trupučiu sūrio.

Atvėsinta bulvė tinka salotoms

Įdomus būdas paįvairinti meniu – saldžiąją bulvę išvirti ar iškepti, atvėsinti ir tik tada panaudoti patiekalui. Atvėsus dalis krakmolo tampa atsparesnė virškinimui, todėl toks paruošimas gali sušvelninti gliukozės kilimą po valgio. Vėliau bulvę galima pašildyti.

Atvėsinti kubeliai tinka salotoms su žalumynais, pupelėmis ir baltymų šaltiniu. Taip pat galima ruošti dubenėlį su saldžiąja bulve, bolivine balanda, tofu ir daržovėmis.

Saldžiųjų bulvių poveikis gliukozei labiausiai priklauso nuo visumos: porcijos, odelės, paruošimo ir priedų. Todėl šios daržovės nebūtina išbraukti iš valgiaraščio, tačiau saldžius padažus geriau keisti baltymų ir daržovių deriniais.

Populiariausi

Naujausi straipsniai

taip pat Skaitykite