Vieniems vanduo su ledukais atrodo gaivesnis, kiti rytą mieliau pradeda nuo šilto gėrimo. Tačiau kalbant apie vandens temperatūrą ir sveikatą, vieno universalaus atsakymo nėra.
Dietistė Lauren Manaker pabrėžia, kad svarbiausia ne pasirinkti „teisingą“ temperatūrą, o išgerti pakankamai skysčių. Vanduo, kurį malonu reguliariai gerti, dažniausiai ir bus geriausias pasirinkimas.
Šaltas vanduo labiau gaivina
Šalto vandens privalumas pirmiausia jaučiamas karštą dieną arba po fizinio krūvio. Jis greičiau suteikia gaivos pojūtį, todėl kai kurie žmonės jo išgeria daugiau nei šilto ar kambario temperatūros vandens.
Vėsesnis vanduo taip pat padeda atvėsinti kūną, kai po sporto ar intensyvaus judėjimo pakyla kūno temperatūra. Dėl to po treniruotės jis dažnai atrodo patrauklesnis, o noras gerti padeda papildyti prakaituojant prarastus skysčius.
Kai kuriems žmonėms šaltas vanduo suteikia ir malonesnį atsipalaidavimo pojūtį. Vis dėlto nereikėtų tikėtis, kad vien vandens temperatūra iš esmės pakeis nervų sistemos veiklą ar taps priemone nerimui kontroliuoti.
Kada ledinis vanduo nėra patogus
Labai šaltas vanduo tinka ne visiems. Jis gali būti nemalonus žmonėms, kurių dantys jautrūs šalčiui, taip pat tiems, kuriuos vargina gerklės sudirginimas, rijimo sunkumai ar tam tikri stemplės negalavimai.
Jeigu šaltas gėrimas sukelia diskomfortą, verčia gerti mažiau arba paskatina vengti vandens, rinktis jį vien dėl tariamos naudos neverta. Skysčių trūkumas būtų gerokai svarbesnė problema nei pati gėrimo temperatūra.
Kambario temperatūros vanduo nėra geresnis virškinimui
Populiaru manyti, kad kambario temperatūros arba šiltas vanduo lengviau virškinamas ir yra palankesnis žarnynui. Tačiau sveiko žmogaus virškinimo sistema įprastai susitvarko su įvairios temperatūros vandeniu.
Tvirtų įrodymų, kad šiltas vanduo visiems būtų geresnis virškinimui, nėra. Todėl vandens temperatūra ir sveikata neturėtų būti vertinamos pagal mitą, jog tik šiltas gėrimas yra „švelnus“ organizmui.
Kambario temperatūros vandenį kai kurie žmonės renkasi todėl, kad jį lengviau gerti didesniais gurkšniais. Jis taip pat gali būti patogesnis jautresniam skrandžiui ar gerklei, ypač rytais.
Šaltas vanduo ryte organizmo nesukrečia
Nėra pagrindo manyti, kad iškart po pabudimo išgertas šaltas vanduo pavojingai „šokiruoja“ organizmą. Daliai žmonių toks gėrimas tiesiog nepatogus, tačiau pats šaltis ryte sveikam žmogui savaime nėra žalingas.
Jeigu ryte maloniau gerti šiltą arba kambario temperatūros vandenį, taip ir darykite. Lemiamas dalykas yra ne paros metas ar vandens temperatūra, o tai, ar pakankamai skysčių gaunate per visą dieną.
Skysčių poreikis kiekvienam skirtingas
Vienodo vandens kiekio, kuris tiktų visiems, nėra. Poreikiui įtakos turi amžius, kūno sudėjimas, fizinis aktyvumas, oro temperatūra, sveikatos būklė ir tai, kiek skysčių gaunama su maistu.
Bendros rekomendacijos dažnai nurodo maždaug 15,5 puodelio skysčių per dieną vyrams ir 11,5 puodelio moterims, tačiau tai nėra privaloma asmeninė norma kiekvienam žmogui. Į šį kiekį įeina ne tik vanduo, bet ir kiti gėrimai bei dalis su maistu gaunamų skysčių.
Turint sveikatos sutrikimų, dėl skysčių kiekio geriausia pasitarti su gydytoju. Tai ypač svarbu, jei gydytojas jau yra nurodęs riboti skysčius arba vartojami vaistai, galintys keisti organizmo vandens balansą.
Rinkitės tą vandenį, kurį geriate
Praktiškiausias sprendimas paprastas: laikykite vandens buteliuką šalia ir gurkšnokite reguliariai. Karštą dieną ar po treniruotės malonesnis gali būti vėsus vanduo, o jautriai gerklei ar skrandžiui patogesnis bus kambario temperatūros gėrimas.
Taigi tarp šalto ir kambario temperatūros vandens nėra universalaus nugalėtojo. Geriausia temperatūra yra ta, kuri nesukelia nemalonių pojūčių ir skatina išgerti pakankamai skysčių.