Plaučių maro atvejis Rusijoje kol kas nėra oficialiai patvirtintas, tačiau mokslininkės mirtis Irkutsko srityje sukėlė daug klausimų. 28 metų Darja Šipilova dirbo Irkutsko kovos su maru institute ir mirė spalio 2-osios naktį po sunkios pneumonijos.
Pranešama, kad rugsėjo pabaigoje laboratorijoje galėjo įvykti incidentas su mėgintuvėliu, kuriame buvo maro bakterijų. Vis dėlto Rusijos institucijos šią versiją neigia ir mirties priežastimi nurodo neaiškios kilmės pneumoniją.
Oficiali versija pasikeitė kelis kartus
Pirmosiomis dienomis kai kurie Rusijos pareigūnai viešai skelbė, kad moteris mirė nuo maro. Vėliau viename pranešime atsirado žodis „galimai“, o kiti įrašai apie galimą ligos atvejį buvo ištrinti.
Vietos valdžia taip pat buvo trumpam perspėjusi žmones nevykti į Šelechovo miestą, kuriame mokslininkė buvo gydoma. Vėliau šis įspėjimas pašalintas, o oficialios institucijos tvirtino, kad laboratorijoje nebuvo jokios avarijos.
Rugsėjo 29 dieną į ligoninę paguldyta moteris buvo gydoma dėl pneumonijos, o jos būklė, kaip skelbta, greitai sunkėjo. Rusijos sveikatos priežiūros tarnybos nurodė, kad buvo patikrinti beveik 200 su ja kontaktavusių žmonių. Kai kuriems nustatyti peršalimo ar COVID-19 sukėlėjai, tačiau pavojingų infekcijų sukėlėjų nerasta.
Kuo pavojingas pneumoninis maras
Marą sukelia bakterija Yersinia pestis. Dažniausiai ji žmonėms perduodama per užkrėstų blusų įkandimus arba kontaktą su sergančiais gyvūnais ir jų audiniais.
Pneumoninis maras yra viena sunkiausių šios ligos formų. Bakterija pažeidžia plaučius, todėl gali pasireikšti aukšta temperatūra, stiprus kosulys, dusulys, krūtinės skausmas ir skrepliai su kraujo priemaišomis. Negydoma liga gali progresuoti labai greitai, tačiau anksti pradėtas gydymas antibiotikais gerokai pagerina išgyvenimo tikimybę.
Skirtingai nei buboninis maras, pneumoninė forma gali būti perduodama iš žmogaus kitam žmogui. Vis dėlto tam paprastai reikia artimo ir ilgesnio kontakto su sergančiu žmogumi, ypač jam kosint. Tai nėra toks pats perdavimo mechanizmas kaip ligų, plintančių smulkiais aerozoliais dideliais atstumais.
Visuomenės rizika kol kas vertinama kaip maža
Remiantis turima neoficialia informacija, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas bendrą pavojų visuomenei įvertino kaip mažą. Toks vertinimas grindžiamas tuo, kad kol kas nėra patvirtinta, jog mokslininkė iš tiesų sirgo maru, taip pat nebuvo pranešta apie patvirtintus antrinius susirgimus.
Vis dėlto situacija stebima, nes galimas plaučių maro atvejis Rusijoje susijęs su laboratorija, kurioje dirbama su itin pavojingais patogenais. Tokiais atvejais svarbiausia kuo greičiau nustatyti tikrąją diagnozę, patikrinti kontaktus ir prireikus skirti profilaktinį gydymą.
Kokie simptomai reikalauja medikų dėmesio
Į pneumoninį marą panašūs simptomai nėra specifiniai, todėl vien pagal juos diagnozės nustatyti neįmanoma. Tačiau po galimo kontakto su infekcija skubios medicininės pagalbos reikėtų kreiptis atsiradus:
- staigiam karščiavimui;
- stipriam kosuliui ir dusuliui;
- krūtinės skausmui;
- ryškiam silpnumui ar sumišimui;
- skrepliams su kraujo priemaišomis.
Šie požymiai gali pasireikšti ir sergant kitomis sunkiomis kvėpavimo takų infekcijomis. Svarbiausia gydytojui pasakyti apie galimą kontaktą su sergančiu žmogumi, gyvūnais, laboratorine medžiaga arba kelionę į vietovę, kurioje registruojami maro atvejai.
Kol kas nėra pagrindo kalbėti apie naują pandemiją. Tačiau nepatvirtinta diagnozė, besikeičiantys oficialūs pareiškimai ir galimas laboratorinis incidentas reiškia, kad situaciją būtina vertinti rimtai ir remtis tik patikimai patvirtinta informacija.