Daugelis daržininkų ją rauti skuba vos pasirodžius pirmajam lapeliui. Garšva – vadinama tiesiog „piktžole“, dažnai ignoruojama ar net keikiama, bet visai be reikalo. Nors vizualiai ji atrodo kukli, šis augalas slepia netikėtai didelį kiekį naudingų medžiagų. Ir jei ieškote natūralios pagalbos savo organizmui – būtent čia slypi atsakymas.
Nuo senų laikų garšva buvo vertinama ne tik dėl skonio, bet ir dėl gydomųjų savybių. Tai ne šiaip žalumynas – ji prisotinta vitaminų C ir A, turi geležies, kalcio bei magnio, o svarbiausia – pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Garšvos nauda sveikatai siejama su detoksikuojančiu poveikiu, virškinimo sistemos gerinimu ir imuniteto stiprinimu. Tinka tiek šviežia, tiek džiovinta, o įvairūs užpilai ir nuovirai dar ir dabar naudojami liaudiškuose receptuose.
Kaip vartoti garšvą?
Garšva – viena iš tų pavasario žalumynų, kurią galima įtraukti į mitybą taip pat lengvai kaip špinatus ar salotas. Švieži, dar šviesiai žali lapeliai turi švelnų, šiek tiek salstelėjusį skonį, todėl puikiai dera tiek su daržovėmis, tiek su pieno produktais. Jas galima dėti į salotas, žaliuosius kokteilius, sriubas ar troškinius – jos ne tik pagyvina skonį, bet ir suteikia daugiau naudingų medžiagų.
Jei siekiama ilgalaikio poveikio, garšvos nauda sveikatai atsiskleidžia vartojant ją reguliariai – pakanka vos kelių šviežių lapelių per dieną. Garšvą galima sumaišyti su varške, berti ant sumuštinių ar dėti į omletus. Taip pat ji tinka džiovinimui – švelniai džiovinta garšva gali būti naudojama kaip prieskonis visus metus, o jos arbata švelniai tonizuoja, padeda virškinimui ir maloniai šildo.
Garšvos nauda sveikatai
Nors ilgą laiką buvo laikoma paprasčiausia piktžole, garšva iš tiesų turi įspūdingų savybių, dėl kurių ją vertino dar mūsų senoliai. Tai natūralus energijos šaltinis pavasarį, kai organizmas išsekęs po žiemos. Reguliariai vartojama, garšva gali padėti atkurti natūralią organizmo pusiausvyrą, stiprinti imunitetą ir gerinti savijautą be papildų ar sintetinių priemonių.
- Gerina virškinimą
- Padeda mažinti sąnarių uždegimus
- Gerina kraujotaką
- Turi šlapimą varantį poveikį
- Mažina nuovargį
- Stiprina imunitetą
- Prisideda prie kraujo valymo
- Padeda lengviau atsistatyti po ligų
Jei šias savybes turėtų naujai atrasta egzotinė žolė, jos ekstraktas jau seniai puikuotųsi vaistinėse. Tačiau garšva auga tiesiog po mūsų kojomis – tereikia ją atpažinti ir tinkamai panaudoti.
Kada rinkti garšvas ir kaip jas pasiruošti?
Tinkamiausias laikas rinkti garšvas – pavasario pradžia, kai jos dar tik pradeda želti. Būtent tada jauni lapeliai yra patys vertingiausi – kupini vitaminų, minkšti ir be kartumo. Vėliau, kai garšva išleidžia žiedus, jos skonis tampa intensyvesnis, o lapai – standesni, todėl mažiau tinkami šviežiam vartojimui.
Surinktas garšvas galima:
- Vartoti šviežias iš karto
- Džiovinti vėdinamoje, pavėsingoje vietoje
- Užšaldyti maišeliuose arba smulkintas su trupučiu vandens – ledukų formelėse
- Pasigaminti garšvų aliejaus ar žolelių sviesto
Tinkamai paruoštos ir laikomos garšvos nepraranda savo naudingųjų savybių, tad jas galima naudoti ištisus metus – ne tik kaip maistą, bet ir kaip liaudišką pagalbą organizmui.
Apibendrinimas
Nors ilgą laiką buvo laikoma piktžole, garšva šiandien vis dažniau atrandama iš naujo – kaip maistingas, vertingas ir lengvai pasiekiamas augalas. Ji ne tik praturtina kasdienį racioną, bet ir gali padėti natūraliai stiprinti organizmą.
Garšvos nauda sveikatai slypi jos sudėtyje – tai augalas, kuris augina stiprybę nuo šaknų iki lapų galiukų. Ir jei anksčiau ją ravėjome kaip nereikalingą, šiandien verta pažvelgti iš naujo: gamta dažnai siūlo tai, ko mūsų kūnui labiausiai reikia.
