Aukštas kraujospūdis dažnai nesukelia nei skausmo, nei kitų aiškių požymių. Dėl to žmogus gali metų metus nežinoti, kad jo kraujospūdis yra per didelis.
Didelė Anglijos suaugusiųjų duomenų analizė parodė, kad beveik 6 iš 10 žmonių, kuriems nustatytas aukštas kraujospūdis, anksčiau apie tai nežinojo. Tai dar kartą primena, kodėl nepastebėtas aukštas kraujospūdis yra toks klastingas.
Daug žmonių apie problemą nežino
Analizėje buvo vertinami daugiau nei 1,4 milijono suaugusiųjų, kurių kraujospūdis buvo pamatuotas automatiniu būdu. Aukštas kraujospūdis nustatytas 37,2 proc. dalyvių.
Iš žmonių, kuriems nustatyta ši būklė, 58,8 proc. anksčiau nebuvo pranešę apie diagnozę ir nevartojo kraujospūdį mažinančių vaistų. Kitaip tariant, nemaža dalis dalyvių gyveno nė neįtardami, kad jų kraujospūdis yra padidėjęs.
Tarp vyrų, kurie neturėjo anksčiau užfiksuotos diagnozės, padidėję rodmenys nustatyti 33,2 proc. atvejų. Tarp moterų šis skaičius siekė 21,2 proc. Tai rodo, kad nepastebėtas aukštas kraujospūdis dažniau pasitaikė vyrams.
Vien vaistų vartojimo ne visada pakanka
Duomenys atskleidė ir kitą svarbią problemą. Iš dalyvių, kurie vartojo vaistus nuo hipertenzijos, 50,2 proc. vis dar turėjo bent 140/90 mmHg siekiančius rodmenis.
Tai nereiškia, kad gydymas neveikia ar kad vaistus reikėtų nutraukti. Kraujospūdžio kontrolę gali veikti dozė, vaistų vartojimo reguliarumas, kitos ligos, mityba, stresas ir daugybė individualių aplinkybių. Gydymo plano keisti savarankiškai negalima, tačiau aukštus rodmenis būtina aptarti su gydytoju.
Kas didina padidėjusio kraujospūdžio tikimybę
Didesnis kūno masės indeksas, rūkymas, alkoholio vartojimas, taip pat asmeninė ar šeimos širdies ligų istorija buvo susiję su dažnesniu aukštu kraujospūdžiu.
- Didesnis kūno svoris
- Rūkymas
- Dažnas arba gausus alkoholio vartojimas
- Širdies ligos šeimos istorijoje
- Diabetas ir kitos lėtinės sveikatos problemos
- Ilgalaikis stresas
Šie veiksniai nereiškia, kad liga būtinai išsivystys. Tačiau jie yra gera priežastis dažniau tikrintis kraujospūdį ir neatidėlioti profilaktinės sveikatos priežiūros.
Vienas matavimas diagnozės nepatvirtina
Kraujospūdis per dieną svyruoja. Jį gali laikinai pakelti nerimas, fizinis krūvis, kofeinas, nikotinas ar net skubėjimas į gydymo įstaigą.
Dėl to vienas aukštas rodmuo dar nebūtinai reiškia hipertenziją. Gydytojas gali rekomenduoti pakartotinius matavimus, stebėjimą namuose arba kitą būdą tiksliau įvertinti situaciją.
Vis dėlto aukšto skaičiaus ignoruoti nereikėtų. Reguliarūs patikrinimai ypač svarbūs žmonėms, kurie turi antsvorio, rūko, vartoja alkoholį, serga diabetu arba kurių šeimoje buvo širdies ir kraujagyslių ligų.
Ką galima keisti jau dabar
Kraujospūdžio kontrolę palaiko keli nuoseklūs sprendimai. Suaugusiesiems dažnai rekomenduojama per savaitę skirti apie 150 minučių vidutinio intensyvumo fiziniam aktyvumui, pavyzdžiui, sparčiam vaikščiojimui ar važiavimui dviračiu.
Mityboje naudinga dažniau rinktis daržoves, vaisius ir viso grūdo produktus, riboti druską bei alkoholį. Taip pat svarbu mesti rūkyti, rūpintis miegu, mažinti ilgalaikę įtampą ir tinkamai kontroliuoti diabetą ar kitas ligas.
Nėštumo metu kraujospūdžio stebėjimas taip pat svarbus, nes padidėjęs spaudimas gali kelti pavojų tiek nėščiajai, tiek kūdikiui. Todėl reikėtų nepraleisti nėščiųjų priežiūros vizitų.
Aukštas kraujospūdis ilgainiui siejamas su didesne širdies ligų, infarkto ir insulto rizika. Jis taip pat gali prisidėti prie inkstų ligų, regėjimo sutrikimų ir kognityvinių problemų. Kadangi simptomų dažnai nebūna, paprasčiausias būdas sužinoti savo rodmenis yra laiku juos pasitikrinti.