Moliūgų pyragas dažnai atrodo kaip nekaltas sezoninis desertas, tačiau jo poveikį kraujospūdžiui lemia ne vien pagrindinis ingredientas. Daugiausia klausimų kelia pridėtinio cukraus ir druskos kiekis, taip pat pasirinkta tešla.
Todėl moliūgų pyragas kraujospūdžiui gali būti ne toks palankus, kaip leidžia manyti pats moliūgas. Saikinga porcija nebūtinai tampa problema, tačiau įprastame recepte yra keli svarbūs niuansai.
Naudingas moliūgas neatsveria viso recepto
Moliūgo minkštime yra skaidulų, vitaminų ir mineralų. Moliūgų sėklos suteikia riebalų rūgščių bei arginino – medžiagos, kurią organizmas naudoja azoto oksidui gaminti. Azoto oksidas atpalaiduoja kraujagysles ir prisideda prie kraujospūdžio reguliavimo.
Moliūgų sėklų aliejuje esančios mononesočiosios ir polinesočiosios riebalų rūgštys taip pat siejamos su palankesne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle. Vis dėlto šios savybės priklauso nuo konkretaus produkto ir automatiškai nepersikelia į saldų pyragą.
Cukrus ir druska keičia deserto poveikį
Tradiciniuose ir parduotuvėse parduodamuose moliūgų pyraguose dažnai būna nemažai pridėtinio cukraus ir natrio. Abu šie komponentai gali prisidėti prie didesnio kraujospūdžio, ypač kai desertas valgomas dažnai arba didelėmis porcijomis.
Orientacijai, pusėje puodelio konservuoto moliūgų pyrago mišinio, neskaičiuojant tešlos, gali būti apie 22 gramus pridėtinio cukraus. Tai beveik pusė rekomenduojamo paros kiekio. Vienoje fasuoto moliūgų pyrago porcijoje gali būti apie 250 miligramų natrio, arba maždaug 10 procentų paros normos.
Šie skaičiai skiriasi priklausomai nuo recepto ir gamintojo, todėl verta perskaityti etiketę. Ypač svarbu nepainioti grynos konservuoto moliūgo tyrės su jau paruoštu pyrago įdaru, kuriame dažnai būna pridėta cukraus ir kitų priedų.
Prieskoniai nepanaikina cukraus pertekliaus
Į moliūgų pyragą dažnai dedama cinamono ir imbiero. Šie prieskoniai tirti dėl galimo poveikio kraujospūdžiui, tačiau įprastame pyrago gabalėlyje jų kiekiai paprastai būna per maži, kad reikšmingai pakeistų bendrą deserto poveikį.
Vienoje imbiero papildų tyrimų apžvalgoje išanalizuoti šeši atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo 345 žmonės. Imbiero vartojimas buvo siejamas su vidutinio sistolinio kraujospūdžio sumažėjimu 6,36 mmHg, o diastolinio – 2,12 mmHg. Ryškesnis pokytis pastebėtas vartojant bent 3 gramus imbiero per dieną, tačiau apžvalgos autoriai pabrėžė, kad reikia daugiau tyrimų.
Tai nereiškia, kad keli žiupsneliai imbiero pyrage kompensuos didelį cukraus ar druskos kiekį. Prieskoniai suteikia skonio, bet nepaverčia deserto gydomuoju produktu.
Kaip kepti palankesnį variantą
Jeigu kraujospūdis padidėjęs, moliūgų pyrago visiškai atsisakyti nebūtina. Daugiausia naudos duoda nedideli recepto pakeitimai ir saikingas kiekis.
- Rinkitės gryną konservuoto moliūgo tyrę, o ne saldintą pyrago įdarą.
- Mažinkite cukraus kiekį ir dalį jo keiskite klevų sirupu, kokosų cukrumi arba kitu pasirinktu saldikliu.
- Į receptą dėkite mažiau druskos.
- Rinkitės viso grūdo tešlą arba kepkite pyragą be pagrindo.
- Apsiribokite vienu gabalėliu ir kartu nepadauginkite kitų saldžių produktų.
Tešlos atsisakymas sumažina ne tik kalorijų, bet ir dalies cukraus bei druskos kiekį. Jei renkatės pirktinį desertą, palyginkite kelis variantus pagal pridėtinio cukraus ir natrio kiekį.
Kada reikėtų pasitarti su specialistu
Vienas pyrago gabalėlis sveikam žmogui paprastai nėra priežastis nerimauti. Tačiau sergant hipertenzija svarbus visas mitybos modelis, o ne vienas desertas.
Jei kraujospūdį sunku kontroliuoti, vartojate vaistus arba kyla klausimų dėl cukraus ir druskos kiekio, pasitarkite su gydytoju ar dietistu. Moliūgų pyragas neturėtų būti laikomas gydymo priemone ar vaistų pakaitalu.