Ar dubenėlis mėlynių gali pagerinti savijautą? Šis klausimas atsidūrė nedidelio tyrimo centre, tačiau jo rezultatai nėra tokie aiškūs, kad mėlynes būtų galima vadinti vaistu nuo prastos nuotaikos.
Tyrime mėlynių ir nuotaikos ryšys vertintas per žarnyno mikrobiotos veiklą. Mokslininkus domino ne tik uogose esančios skaidulos ir antocianinai, bet ir tai, kaip šios medžiagos sąveikauja su žarnyne gyvenančiomis bakterijomis.
Kaip buvo atliktas tyrimas
Pilotiniame tyrime dalyvavo vyresni nei 65 metų suaugusieji, gyvenantys sėsliai ir patiriantys lengvų depresijos simptomų. Dalyviams tris mėnesius kasdien buvo skiriami mėlynių milteliai arba placebas – produktas be veikliosios mėlynių medžiagos.
Mėlynių grupė gaudavo 48 gramus miltelių per dieną. Tai maždaug prilygsta dviem puodeliams mėlynių. Tyrimas buvo atsitiktinių imčių, dvigubai aklas ir kontroliuojamas placebu. Tokia schema padeda patikimiau įvertinti, ar pastebėtą skirtumą iš tiesų lėmė tiriamas produktas.
Po tyrimo mėlynių miltelius vartojusių žmonių depresijos simptomai sumažėjo labiau, be to, jų svyravimai buvo mažesni nei placebo grupėje. Vis dėlto savijauta pagerėjo abiejose grupėse.
Rezultatai įdomūs, bet dar neįrodo poveikio
Svarbiausias tyrimo apribojimas – maža dalyvių grupė. Jį iki galo užbaigė tik 18 žmonių, todėl tokios imties nepakanka tvirtoms išvadoms apie visus vyresnius suaugusiuosius ar depresijos gydymą.
Be to, skirtumas tarp mėlynių ir placebo grupių nebuvo statistiškai reikšmingas. Paprastai tariant, tyrėjai pastebėjo tam tikrą tendenciją, tačiau ji nebuvo pakankamai aiški, kad būtų galima užtikrintai pasakyti, jog būtent mėlynės pagerino dalyvių nuotaiką.
Rezultatus taip pat riboja dalyvių savybės. Visi jie buvo vyresnio amžiaus, mažai judėjo ir jautė tik lengvus simptomus. Dauguma buvo baltosios rasės moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą. Todėl neaišku, ar tokie pat rezultatai būtų gauti tiriant jaunesnius žmones, sunkesnę depresiją patiriančius asmenis ar įvairesnę grupę.
Žarnyno mikrobiota aiškaus atsakymo nepateikė
Tyrėjai stebėjo ir žarnyno bakterijų veiklą. Mėlynių grupėje šiek tiek pasikeitė šešių mikrobų genų šeimų aktyvumo rodikliai. Teoriškai tai galėtų būti susiję su GABA – neuromediatoriumi, dalyvaujančiu nervų sistemos veikloje ir nuotaikos reguliavime.
Tačiau bendroje žarnyno bakterijų sudėtyje tarp grupių reikšmingų skirtumų nenustatyta. Taip pat nepastebėta aiškių pokyčių medžiagų apykaitos keliuose ar išmatose matuotų trumpųjų grandinių riebalų rūgščių kiekyje.
Dėl šios priežasties mikrobiotos rezultatus reikėtų vertinti atsargiai. Jie įdomūs kaip kryptis tolesniems tyrimams, tačiau dar nepaaiškina, kaip ir kodėl mėlynės galėtų veikti emocinę savijautą.
Mėlynės išlieka vertinga mitybos dalis
Nors šis tyrimas neįrodė gydomojo poveikio, mėlynės dėl to netampa beverčiu produktu. Jose yra skaidulų, įvairių mikroelementų ir antioksidantais pasižyminčių antocianinų. Skaidulos svarbios žarnyno veiklai, o augaliniai junginiai papildo įvairią ir subalansuotą mitybą.
Į racioną mėlynes galima įtraukti keliais paprastais būdais:
- įmaišyti jų į natūralų jogurtą ar košę;
- patiekti su varške arba nesaldintu riešutų kremu;
- naudoti šaldytas mėlynes kokteiliams;
- rinktis džiovintas uogas nedideliais kiekiais.
Šviežios ir šaldytos mėlynės dažnai yra praktiškesnis pasirinkimas nei koncentruoti milteliai. Tyrime naudotuose milteliuose buvo daugiau cukraus ir kalorijų, todėl vien dėl šio bandymo nereikėtų stengtis kasdien suvartoti dviejų puodelių mėlynių.
Ko iš šio tyrimo nereikėtų tikėtis
Kol kas nėra pagrindo teigti, kad mėlynės gydo depresiją, užkerta jai kelią ar gali pakeisti gydytojo paskirtą pagalbą. Tyrimo autoriai jį planavo kaip galimybių patikrinimą ir pradinių duomenų rinkimą, o ne kaip depresijos gydymo veiksmingumo įrodymą.
Tad mėlynes galima ramiai palikti įvairios mitybos dalimi, tačiau jų poveikio nuotaikai nereikėtų sureikšminti. Jei prislėgta nuotaika, energijos stoka ar kiti simptomai užsitęsia, svarbiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, o ne pasikliauti vienu produktu.