Kriaušės dažnai lieka obuolių šešėlyje, nors jų sudėtyje netrūksta skaidulų, kalio, vitamino K ir augalinių junginių. Kriaušių nauda sveikatai labiausiai siejama su žarnyno veikla ir tuo, kad šis vaisius gali būti vertinga subalansuotos mitybos dalis.
Vis dėlto kriaušės tinka ne visiems vienodai. Kai kuriems žmonėms dėl jose esančios fruktozės gali pūsti pilvą, o alergiškiems beržų žiedadulkėms šviežias vaisius kartais sukelia burnos ar gerklės niežėjimą.
Skaidulos padeda žarnynui dirbti sklandžiau
Vidutinio dydžio kriaušėje, sveriančioje apie 178 gramus, yra maždaug 5,5 gramo skaidulų. Tai nemažas kiekis vienam vaisiui, ypač jei kriaušė valgoma su odele.
Skaidulos didina išmatų tūrį ir padeda palaikyti reguliaresnį tuštinimąsi. Kad jos veiktų efektyviau, svarbu per dieną išgerti pakankamai skysčių. Jei įprastai skaidulų vartojate mažai, jų kiekį geriau didinti palaipsniui, nes staigus pokytis gali sukelti pilvo pūtimą.
Kriaušės taip pat turi daug vandens ir natūralių cukrų. Šis derinys kai kuriems žmonėms gali palengvinti tuštinimąsi, tačiau tai nėra organizmo „valymas“ ar detoksikacija. Reguliarus žarnyno darbas tiesiog padeda pašalinti virškinimo sistemos turinį įprastu fiziologiniu būdu.
Širdžiai svarbios ne tik kriaušės, bet ir visa mityba
Kriaušėse esantis kalis prisideda prie normalios raumenų ir nervų sistemos veiklos, o skaidulos yra vienas iš sveikos mitybos elementų. Tačiau vienas vaisius negali pakeisti vaistų, fizinio aktyvumo ar bendro mitybos režimo.
Nedidelis atsitiktinių imčių tyrimas, kuriame dalyvavo žmonės, turintys metabolinį sindromą, parodė, kad tris mėnesius kasdien valgant po dvi vidutinio dydžio kriaušes sumažėjo pulsinis kraujospūdis, o sistolinis kraujospūdis turėjo mažėjimo tendenciją. Tai įdomus rezultatas, tačiau tyrimas buvo nedidelis, todėl jo nereikėtų vertinti kaip įrodymo, kad kriaušės gydo aukštą kraujospūdį.
Geriausia į kriaušes žiūrėti kaip į vieną iš vaisių, galinčių padėti paįvairinti racioną. Jų poveikis širdies sveikatai labiausiai prasmingas tada, kai jos valgomas vietoje saldumynų ar kitų mažiau maistingų užkandžių.
Ką gauname su viena vidutine kriauše
Žalioje vidutinio dydžio kriaušėje yra apie 101 kilokalorija, 27 gramai angliavandenių, 5,5 gramo skaidulų, 206 miligramai kalio ir 7,8 mikrogramo vitamino K. Riebalų joje labai mažai, o baltymų kiekis nedidelis.
Kriaušės taip pat turi augalinių polifenolių, kurių daugiau gali būti žievelėje. Jei vaisius gerai nuplautas ir nėra apdorotas vašku ar kitomis medžiagomis, jo lupti nebūtina. Vis dėlto svarbiausia ne vienas konkretus antioksidantas, o visa įvairi mityba, kurioje netrūksta vaisių, daržovių, ankštinių produktų ir pilno grūdo gaminių.
Kada kriaušės gali sukelti nemalonių pojūčių
Kriaušėse yra fruktozės ir kitų fermentuojamų angliavandenių, priskiriamų FODMAP grupei. Kai kurių žmonių žarnynas juos pasisavina prasčiau, todėl po didesnės porcijos gali atsirasti dujų, spazmų ar pilvo pūtimas. Tokiu atveju verta išbandyti mažesnį kiekį ir stebėti savijautą.
Šviežios kriaušės taip pat gali sukelti burnos alergijos sindromo simptomų žmonėms, jautriems beržų žiedadulkėms. Netrukus po valgymo gali niežėti lūpos, liežuvis ar gerklė. Jei pasireiškia ryškus tinimas, pasunkėja kvėpavimas ar atsiranda viso kūno reakcija, būtina skubiai kreiptis pagalbos.
Kaip kriaušes įtraukti į kasdienį meniu
Kriaušę galima suvalgyti kaip užkandį, supjaustyti į avižinę košę, pridėti prie natūralaus jogurto ar salotų. Ji dera su riešutais, varške, mėlynuoju pelėsiniu sūriu ir žalialapėmis daržovėmis. Jei žalias vaisius dirgina virškinimo sistemą, galima rinktis keptą ar trumpai troškintą kriaušę.
Kriaušių nauda sveikatai atsiskleidžia ne nuo vienkartinės porcijos, o tada, kai vaisiai reguliariai tampa įvairios mitybos dalimi. Daugumai žmonių viena kriaušė per dieną gali būti paprastas būdas gauti daugiau skaidulų ir paįvairinti kasdienį racioną, tačiau jautresniam žarnynui svarbiausia išlieka individualus kiekis.