Karščio poveikis nėštumui nėra vien laikinas diskomfortas. Staigiai pakilusi oro temperatūra gali apsunkinti nėščiosios organizmo darbą, didinti kai kurių komplikacijų tikimybę ir kelti papildomą pavojų dar negimusiam kūdikiui.
Naujoje ataskaitoje, parengtoje su Wellcome Trust parama, apklausta 1000 gydytojų ir akušerių iš Australijos, Brazilijos, Jungtinės Karalystės, Indijos ir Zimbabvės. Mažiausiai 73 proc. jų teigė pastaruoju metu pastebėję daugiau su karščiu siejamų nėštumo ir gimdymo komplikacijų.
Karštis keičia kraujotaką placentoje
Esant aukštai temperatūrai, paviršinės kraujagyslės išsiplečia. Dėl to nėščiosios organizmas gali prasčiau aprūpinti placentą krauju, o vaisius gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų.
Toks fiziologinis pokytis siejamas su didesne priešlaikinio gimdymo, mažesnio naujagimio svorio ir negyvagimio rizika. Ypač nerimą kelia ilgai trunkančios kaitros bangos, kai organizmas nespėja atvėsti ir atkurti įprastos pusiausvyros.
Velse vykdomo projekto MAGENTA preliminarūs duomenys taip pat siejo aukštesnę nei 25 laipsnių temperatūrą su didesniu priešlaikinių gimdymų ir negyvagimių skaičiumi. Ataskaitoje nurodoma, kad temperatūrai pakilus vienu laipsniu, priešlaikinio gimdymo tikimybė padidėdavo maždaug 5 proc.
Nukenčia ir pačios nėščiosios sveikata
Didelis karštis papildomai apkrauna širdies ir kraujagyslių sistemą. Nėštumo metu tai gali būti ypač sunku, nes organizmas ir taip dirba intensyviau, kad aprūpintų krauju tiek motiną, tiek vaisių.
Ataskaitoje ekstremali temperatūra taip pat siejama su didesne gestacinio diabeto, pavojingai aukšto kraujospūdžio ir preeklampsijos rizika. Preeklampsija yra nėštumo komplikacija, kuriai būdingas padidėjęs kraujospūdis ir galimi kitų organų veiklos sutrikimai.
Karščio poveikis nėštumui gali būti nevienodas. Didesnis pavojus kyla vietovėse, kur temperatūra sparčiai kyla ir gyventojai nėra prie jos pripratę. Tačiau net ir šiltesnio klimato šalyse nėščiosioms reikalinga tinkama informacija bei galimybė laiku gauti medicinos pagalbą.
Naujagimiams sunku reguliuoti temperatūrą
Karštis pavojingas ne tik nėštumo laikotarpiu. Naujagimių organizmas dar nėra gerai prisitaikęs reguliuoti kūno temperatūros, todėl jie greičiau perkaista ir sunkiau susidoroja su tvankia aplinka.
Perkaitimas gali apsunkinti kūdikio kvėpavimą ir žindymą. Tai ypač svarbu pirmosiomis gyvenimo dienomis, kai naujagimis yra itin pažeidžiamas, o bet koks maitinimosi ar kvėpavimo pokytis gali greitai paveikti jo būklę.
Karščio bangos apsunkina pagalbos pasiekiamumą
Problema susijusi ne tik su tuo, kaip aukšta temperatūra veikia organizmą. Daugiau nei ketvirtadalis apklaustų medicinos darbuotojų teigė matę, kad per karščio bangas mažiau nėščiųjų atvyksta į ligonines ir klinikas.
Besivystančiose šalyse tai ypač aktualu, nes milijonai žmonių iki gydymo įstaigų keliauja pėsčiomis. Tvyrant nepakeliamam karščiui kelionė gali tapti per sunki, todėl moterys ne visada laiku gauna reikalingą priežiūrą.
Dėl šios priežasties nėščiosioms svarbu iš anksto žinoti, kur galima pasislėpti nuo kaitros, kaip pasiekti gydymo įstaigą ir į ką kreiptis pablogėjus savijautai. Vėsinamos patalpos, ankstyvieji įspėjimai apie karščio bangas ir aiški medicininė informacija gali sumažinti riziką.
Kada karštis reikalauja daugiau dėmesio
Karščio poveikis nėštumui tampa ypač svarbus klimato kaitos sąlygomis, kai ekstremalios temperatūros fiksuojamos dažniau ir trunka ilgiau. Pasaulio sveikatos organizacija klimato kaitą vadina viena didžiausių grėsmių pasaulinei visuomenės sveikatai.
Ekspertai pabrėžia, kad apsaugos priemonių jau yra: ankstyvojo perspėjimo sistemos, vėsesnės viešosios erdvės ir geresnis pastatų vėsinimas. Tačiau jos turi pasiekti žmones, kuriems pavojus didžiausias, įskaitant nėščiąsias ir naujagimius.