Valgymo poveikį dažniausiai siejame su tuo, kas atsiduria ant stalo, tačiau reikšmės gali turėti ir aplinka. Naujas tyrimas parodė, kad valgant su artimu žmogumi gliukozės kiekis po valgio kilo mažiau ir greičiau grįžo į įprastą lygį nei valgant vienam.
Tai nereiškia, kad vien kompanija automatiškai sureguliuoja gliukozę. Vis dėlto rezultatai leidžia manyti, kad emocinė savijauta, stresas ir socialinis ryšys gali turėti įtakos organizmo reakcijai į maistą.
Artimo žmogaus draugija pakeitė gliukozės reakciją
Tyrime dalyvavo 108 žmonės. Kiekvienas jų suvalgė vienodą 102 gramų baltos kvietinės duonos porciją, kurioje buvo 50 gramų angliavandenių. Vieną kartą dalyviai valgė vieni, o kitą kartą toje pačioje patalpoje buvo su artimu žmogumi.
Po valgio gliukozės kiekis kraujyje buvo stebimas dvi valandas. Esant artimo žmogaus draugijai, gliukozės kiekis po valgio kilo mažiau, o organizmas greičiau grįžo prie pradinio lygio. Kadangi maistas ir tyrimo sąlygos buvo suvienodinti, mokslininkai galėjo geriau įvertinti būtent socialinės aplinkos reikšmę.
Vis dėlto tai buvo kontroliuojamas eksperimentas, o ne įprasta vakarienė namuose. Tikras gyvenimas kur kas įvairesnis: svarbu ne tik tai, su kuo valgoma, bet ir kaip žmogus jaučiasi šalia to asmens.
Rami aplinka gali būti svarbi organizmo reakcijai
Vienas galimų paaiškinimų susijęs su stresu. Kai žmogus jaučiasi saugiai, jis gali valgyti lėčiau, mažiau skubėti ir geriau pajusti sotumą. Tokia būsena skiriasi nuo valgymo įsitempus, skubant ar sprendžiant konfliktą.
Tyrime buvo vertinama ir organizmo reakcija į stresą. Kai dalyviai patyrė du nestiprius elektros impulsus, būdami šalia artimo žmogaus jie rodė mažesnį simpatinės nervų sistemos suaktyvėjimą. Ši sistema susijusi su vadinamąja „kovok arba bėk“ reakcija.
Ilgalaikis stresas siejamas su sutrikusia gliukozės pusiausvyra ir atsparumu insulinui. Todėl rami socialinė aplinka gali būti vienas iš veiksnių, padedančių paaiškinti, kodėl gliukozės kiekis po valgio skirtingomis aplinkybėmis kinta nevienodai.
Vienatvė taip pat siejama su medžiagų apykaita
Socialinio ryšio reikšmę papildo ir ankstesni duomenys. Ilgalaikiame tyrime vienišiausiai besijaučiantys žmonės 2 kartus dažniau susirgo 2 tipo cukriniu diabetu nei tie, kurie vienatvę jautė rečiau.
Šis rezultatas nereiškia, kad vienatvė tiesiogiai sukelia diabetą. Tam įtakos gali turėti ir miegas, fizinis aktyvumas, mityba, psichologinė būklė bei galimybė gauti sveikatos priežiūrą. Tačiau vienatvė pati savaime gali tapti ilgalaikio streso šaltiniu, o nuolatinė įtampa nėra palanki gliukozės kontrolei.
Ne kiekviena kompanija padeda atsipalaiduoti
Valgyti su kitu žmogumi verta ne dėl pačios kompanijos, o dėl emocinės aplinkos. Jei valgant kyla ginčai, jaučiamas spaudimas ar tvyro nuolatinė įtampa, toks susitikimas nebūtinai padės atsipalaiduoti.
- Rinkitės ramius pietus ar vakarienę su žmogumi, šalia kurio jaučiatės saugiai
- Venkite pokalbių, kurie valgymo metu kelia bereikalingą įtampą
- Skirkite maistui pakankamai laiko ir nevalgykite skubėdami
- Stebėkite gliukozės rodmenis taip, kaip rekomendavo gydytojas
Žmonėms, sergantiems diabetu, valgymas drauge gali tapti malonia kasdienės rutinos dalimi, tačiau jis nepakeičia paskirto gydymo, mitybos plano, vaistų ar gliukozės matavimo. Tyrimas rodo tik tai, kad socialinis kontekstas gali keisti organizmo reakciją į maistą, o ne suteikia universalų būdą kontroliuoti gliukozės kiekį.