Aukštas cholesterolio kiekis dažnai vertinamas kaip vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Tačiau svarbu ne tik tai, ko racione atsisakoma, bet ir tai, ką į jį įtraukiame dažniau.
Nauja didelės apimties analizė parodė, kad žmonėms, kurių cholesterolio kiekis yra padidėjęs, didesnis su maistu gaunamų antioksidantų kiekis siejosi su mažesne mirties rizika. Tai nėra garantuotas poveikis ar konkreti gydymo rekomendacija, tačiau rezultatai primena įvairios augalinės kilmės mitybos svarbą.
Analizuoti daugiau nei 25 tūkst. žmonių
2025 metais paskelbtoje analizėje nagrinėti 25 383 suaugusiųjų, turinčių aukštą cholesterolio kiekį, mitybos ir sveikatos duomenys. Dalyviai buvo stebimi vidutiniškai 111 mėnesių, tai yra ilgiau nei devynerius metus.
Antioksidantų kiekis vertintas pagal šešias maistines medžiagas: cinką, seleną, karotenoidus bei vitaminus A, C ir E. Vertinti tik su maistu gaunami junginiai, todėl į skaičiavimus nebuvo įtraukti maisto papildai.
Per stebėjimo laikotarpį užregistruotos 3 810 mirčių. Iš jų 1 218 buvo susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis, o 883 – su vėžiu.
Mažesnė rizika nustatyta keliose srityse
Dalyvių, kurie pagal antioksidantų vartojimą pateko į aukščiausią grupę, bendros mirties rizika buvo 21 procentu mažesnė nei tų, kurių suvartojimas buvo mažiausias.
Šioje grupėje taip pat nustatyta 27 procentais mažesnė mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika bei 28 procentais mažesnė mirties nuo vėžio rizika. Vis dėlto šie skaičiai rodo sąsają, o ne įrodo, kad būtent antioksidantai tiesiogiai pailgino gyvenimą.
Stipriausias ir nuosekliausias ryšys nustatytas vertinant vitaminą E. Kitų antioksidantų rezultatai buvo ne tokie vienodi, todėl vienos konkrečios medžiagos išskirti kaip svarbiausios negalima.
Galimas vaidmuo tenka uždegimui
Antioksidantai padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso – disbalanso, kai organizme susidaro per daug žalojančių reaktyviųjų molekulių. Šis procesas siejamas su lėtiniu uždegimu, atsparumu insulinui ir kitais medžiagų apykaitos sutrikimais.
Analizėje didesnis antioksidantų kiekis buvo susijęs ir su mažesniu uždegimo žymenų kiekiu kraujyje. Tačiau uždegimas paaiškino tik maždaug 1-4 procentus stebėto ryšio, todėl vien šiuo mechanizmu rezultatų paaiškinti negalima.
Antioksidantų verta ieškoti įvairiame maiste
Norint papildyti racioną antioksidantais, nebūtina orientuotis į vieną produktą ar pirkti papildus. Įvairi mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių, riešutų, sėklų, ankštinių ir viso grūdo produktų, leidžia gauti skirtingų maistinių medžiagų.
- Vitamino E yra migdoluose, lazdynų riešutuose, saulėgrąžų sėklose, špinatuose, brokoliuose, kiviuose ir manguose.
- Karotenoidų gausu morkose, saldžiosiose bulvėse, paprikose, pomidoruose ir moliūguose.
- Vitamino C šaltiniai yra citrusiniai vaisiai, braškės, paprikos, brokoliai ir briuseliniai kopūstai.
- Vitamino A šaltiniai – saldžiosios bulvės, morkos, špinatai ir lapiniai kopūstai.
- Cinko galima gauti iš pupelių, riešutų, viso grūdo produktų, jautienos ir austrių.
- Seleno yra jūros gėrybėse, mėsoje, viso grūdo produktuose ir bertoletijose.
Riebaluose tirpstantį vitaminą E organizmas geriau panaudoja valgant jį kartu su sveikaisiais riebalais. Pavyzdžiui, špinatų salotas galima pagardinti alyvuogių aliejumi.
Rezultatus reikia vertinti atsargiai
Antioksidantai esant aukštam cholesteroliui nėra atskira gydymo priemonė ir nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų. Analizė buvo stebimojo pobūdžio, o dalyvių mityba vertinta pagal tik dvi paros apklausas, todėl ji galėjo nevisiškai atspindėti įprastą valgymą.
Jeigu cholesterolio kiekis padidėjęs, mitybos planą geriausia aptarti su gydytoju arba dietistu. Tikslingiausia ne vaikytis vieno vitamino, o palaipsniui didinti daržovių, vaisių, ankštinių, riešutų ir viso grūdo produktų įvairovę.