Ilgos valandos prie kompiuterio ar telefono dažnai baigiasi ne tik pavargusia galva. Akys ima graužti, sausėti, ašaroti, vaizdas trumpam susilieja, o vakare gali atsirasti ir galvos skausmas.
Akių nuovargis nuo ekranų dažniausiai nereiškia nuolatinio regėjimo pažeidimo. Vis dėlto kai kurie kasdieniai veiksmai šiuos nemalonius pojūčius sustiprina. Pakeitus vos kelis įpročius, akims tenka gerokai mažesnis krūvis.
Ilgas žiūrėjimas be pertraukos sausina akis
Susikaupę prie ekrano žmonės mirksi rečiau ir ne visada iki galo. Įprastai mirksėjimas padeda paskirstyti ašaras ir apsaugines riebalines medžiagas ant akies paviršiaus, o rečiau mirksint drėgmė greičiau išgaruoja.
Dėl to akys gali deginti, ašaroti, parausti arba trumpam matyti neryškiai. Ilgai nepertraukiamai žiūrint į ekraną, taip pat nuolat dirba fokusavimą atliekantys akių raumenys.
Praktiška taisyklė yra 20-20-20: kas 20 minučių bent 20 sekundžių pažvelkite į maždaug 6 metrų atstumu esantį daiktą. Pertraukos metu verta atsistoti, šiek tiek pajudėti ir sąmoningai kelis kartus lėtai bei iki galo sumirksėti. Jei akys nuolat sausėja, gali padėti dirbtinės ašaros, tačiau dėl dažnų simptomų geriau pasitarti su akių gydytoju.
Telefonas per arti didina akių krūvį
Smulkus tekstas ir trumpas atstumas verčia akis daugiau dirbti. Tuomet dažniau atsiranda akių nuovargis, kaktos ar smilkinių maudimas, o po ilgesnio skaitymo vaizdas tolumoje gali atrodyti neryškus.
Telefoną laikykite maždaug 40-45 centimetrų atstumu nuo veido, o monitorių statykite maždaug per ištiestos rankos atstumą. Jei tekstas per mažas, padidinkite šriftą, o ne artinkite ekraną prie akių.
Monitoriaus viršus turėtų būti akių lygyje arba šiek tiek žemiau. Kai ekranas pastatytas per aukštai, labiau atsiveria akies paviršius ir drėgmė gali greičiau garuoti. Vyresniems nei 40 metų žmonėms, kurie skaitydami prisimerkia arba vis tolina telefoną, gali būti reikalingas regėjimo patikrinimas.
Per ryškus ekranas ne visada patogesnis
Jei ekranas daug šviesesnis arba tamsesnis už aplinką, akys nuolat prisitaiko. Tai gali sustiprinti įtampą, ypač dirbant prastai apšviestame kambaryje arba naudojantis telefonu lauke.
Ryškumą pritaikykite prie aplinkos: dieną ekranas gali būti šviesesnis, o prietemoje jį reikėtų pritemdyti. Automatinio ryškumo funkcija dažnai padeda išvengti staigių skirtumų.
Taip pat sumažinkite atspindžius. Kartais pakanka pakeisti lempos ar ekrano padėtį, sureguliuoti kontrastą arba naudoti matinį ekrano filtrą. Įprastu ryškumu naudojamas telefono ekranas tinklainės nepažeidžia, tačiau labai ryški šviesa tamsiame kambaryje gali būti tiesiog nemaloni.
Telefonas lovoje trukdo ne tik akims
Vakarinis naršymas lovoje vargina akis ir kartu gali apsunkinti užmigimą. Ekrano šviesa bei nuolatinė protinė stimuliacija gali atidėti miego pradžią, o prastas miegas kitą dieną sustiprina sausumo ir diskomforto pojūtį.
Telefoną geriausia padėti į šalį likus 1-2 valandoms iki miego. Jei vakare ekrano visiškai atsisakyti nepavyksta, įjunkite naktinį režimą, sumažinkite ryškumą ir naudokitės juo trumpiau.
Mėlynosios šviesos akiniai nėra būtina priemonė akių nuovargiui mažinti. Dabartiniai duomenys nerodo, kad įprasta ekranų šviesa kenktų tinklainei, o tokie akiniai nepatikimai sumažina akių diskomfortą.
Keli papildomi dalykai, kurie padeda
- Drėkintuvas gali būti naudingas sausame kambaryje.
- Ventiliatorių ir oro kondicionierių nenukreipkite tiesiai į veidą.
- Netrinkite niežtinčių ar pavargusių akių.
- Kontaktinių lęšių nenešiokite ilgiau, nei nurodyta, ir nemiegokite su lęšiais, kurie tam nepritaikyti.
- Kontaktinių lęšių nelaikykite ir neplaukite vandeniu.
Vaikams ir paaugliams svarbu riboti ekranų laiką bei kasdien skirti laiko buvimui lauke. Jei neryškus matymas, galvos skausmai ar akių tempimas nepraeina pailsėjus, dažnai prisimerkiate arba telefoną vis tolinate nuo veido, reikėtų užsirašyti akių patikrai. Priežastis gali būti sausos akys, pasikeitęs akinių stiprumas ar kita išsprendžiama problema.