Saldaus skonio ananasas dažnai atsiduria produktų, kurių žmonės vengia dėl cukraus, sąraše. Tačiau vertinant, kaip jis veikia gliukozės kiekį kraujyje, vien skonio nepakanka. Svarbūs ir porcijos dydis, valgymo deriniai, fizinis aktyvumas bei individuali organizmo reakcija.
Kalbant apie ananasą ir cukraus kiekį, svarbiausia prisiminti paprastą dalyką: šio vaisiaus nebūtina automatiškai atsisakyti. Daug daugiau lemia tai, kiek jo suvalgoma ir su kuo jis patenka į lėkštę.
Vienas puodelis turi apie 20 gramų angliavandenių
Puodelyje kubeliais supjaustyto šviežio ananaso, kurio svoris siekia maždaug 140 gramų, yra apie 84 kalorijos, 20 gramų angliavandenių ir 16 gramų natūralaus cukraus. Skaidulų kiekis nedidelis – apie 1,2 gramo, todėl didelė porcija, suvalgyta viena, gliukozės kiekį kraujyje gali pakelti greičiau.
Palyginimui, toks angliavandenių kiekis panašus į tą, kurį suteikia vienas vidutinio dydžio bananas arba didelė riekė viso grūdo duonos. Tai nereiškia, kad ananasas yra netinkamas pasirinkimas. Tiesiog jo kiekį reikėtų vertinti taip pat, kaip ir kitų angliavandenių turinčių produktų.
Be to, puodelis ananaso suteikia apie 82 miligramus vitamino C – tai sudaro maždaug 91 procentą referencinės paros normos. Vaisiuje taip pat yra mangano, vario ir kalio, taip pat augalinių junginių, tarp jų – fenolinių medžiagų ir flavonoidų.
Saldumas nepasako visko apie gliukozę
Du žmonės, suvalgę vienodą ananaso porciją, nebūtinai patirs tokį patį cukraus kiekio kraujyje pokytį. Tam įtakos turi fizinis aktyvumas, vartojami vaistai, ankstesnis maistas ir individuali medžiagų apykaita.
Gliukozės pokytis gali būti pastebimas jau po 15-30 minučių, tačiau poveikis gali tęstis dar kelias valandas. Todėl vienas matavimas ne visada parodo visą organizmo reakciją. Jei žmogus nuolat stebi gliukozę matuokliu, naudinga vertinti ne tik pirmą pokytį, bet ir tai, kaip rodiklis keičiasi vėliau.
Ananasas taip pat turi bromelaino – proteolitinio fermento – ir kitų augalinių junginių. Jie pasižymi antioksidacinėmis bei priešuždegiminėmis savybėmis, tačiau vien dėl šių medžiagų ananaso nereikėtų laikyti gydomuoju produktu.
Porcija dažnai svarbesnė už patį vaisių
Didelis dubuo ananaso gali suteikti gerokai daugiau angliavandenių, nei žmogus planavo suvalgyti. Patogiau iš anksto atsipjauti maždaug pusę puodelio arba vieną puodelį vaisiaus ir nevalgyti tiesiai iš didelės pakuotės ar konservų skardinės.
Apie ananasą ir cukraus kiekį ypač svarbu galvoti žmonėms, kurie serga cukriniu diabetu arba stebi gliukozės rodiklius. Nedidelę porciją dažniausiai lengviau pritaikyti nei didelį kiekį, ypač jei vaisius valgomas kartu su kitais maistingais produktais.
Baltymai ir riebalai sulėtina valgymo poveikį
Vienas paprasčiausių būdų sušvelninti staigesnį gliukozės kilimą – ananasą derinti su baltymais, skaidulomis ar riebalais. Toks derinys sulėtina virškinimą ir leidžia angliavandeniams į kraują patekti tolygiau.
- Maždaug pusė puodelio ananaso su natūraliu graikišku arba islandišku jogurtu
- Ananasas su sauja riešutų ar sėklų
- Nedidelė vaisiaus porcija kaip subalansuoto patiekalo dalis
Šviežią ananasą galima įmaišyti į jogurtą, patiekti šalia baltymų turinčio pusryčių patiekalo arba įdėti į salotas. Svarbiausia, kad vaisius neužimtų visos lėkštės ir nebūtų vienintelis užkandžio komponentas.
Konservuotą ananasą rinkitės atidžiau
Konservuotas ananasas nebūtinai yra blogas pasirinkimas, tačiau būtina perskaityti etiketę. Pirmenybę teikite vaisiams, supakuotiems vandenyje arba savo sultyse, be pridėtinio cukraus ir sirupo.
Vaisių sultys ir džiovintas ananasas paprastai daro didesnį poveikį nei saikinga šviežio vaisiaus porcija. Juose mažiau tūrio, o cukraus galima suvartoti greitai ir nepastebimai.
Taigi saldus ananasas gali būti įtrauktas į subalansuotą mitybą. Vertinant ananasą ir cukraus kiekį, svarbiausia vengti vaisiaus ne vien dėl jo skonio, o rinktis saikingą porciją, tinkamą derinį ir stebėti savo organizmo reakciją.