Daugelis daržininkų pastaraisiais metais pastebi tą patį – pomidorai neauga kaip anksčiau. Stiebai ploni, žiedų mažiau, o vaisiai sunoksta vėliau arba visai nesusiformuoja. Net ir ta pati veislė, kuri prieš kelerius metus džiugino gausiu derliumi, dabar vos vystosi. Kas pasikeitė?
Pagrindinė to priežastis – pasikeitęs dirvožemis ir mikroklimatas, ypač šiltnamiuose. Ilgą laiką intensyviai auginant tuos pačius augalus toje pačioje vietoje, žemė išsenka, sutrinka mikroorganizmai, o kartu sumažėja ir maistinių medžiagų prieinamumas. Tą patvirtina ir patyrę agronomai.
Bet ne tik tai lemia, kad pomidorai neauga kaip anksčiau – įtakos turi ir šie labai konkretūs, dažnai nepastebimi veiksniai:
1. Išsekęs dirvožemis – lėta augimo mirtis
Kai pomidorai daugelį metų auginami toje pačioje vietoje, dirva praranda gyvybingumą – tiek fiziškai, tiek mikrobiologiškai. Ji tampa tarsi „išdeginta“: sumažėja humuso kiekis, nyksta naudingi mikroorganizmai, o mineralinės medžiagos, tokios kaip fosforas, kalis ir magnis, išsibalansuoja arba visai išnyksta.
Be to, tokioje žemėje dažnai kaupiasi druskos, ypač jei naudojamos cheminės trąšos. Druskingumas trukdo augalų šaknims pasisavinti vandenį ir maisto medžiagas. Net jei laistote reguliariai ir naudojate trąšas – poveikio nebus, jei žemė tiesiog „pavargusi“.
Tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl pomidorai neauga kaip anksčiau – šaknys tiesiog nebesugeba gauti to, ko reikia augimui ir vaisių formavimuisi.
2. Sutrūkinėjęs mikroklimatas šiltnamyje
Anksčiau šiltnamiai buvo paprastesni – dažnai iš stiklo, su geresne ventiliacija ir natūralesne oro cirkuliacija. Šiandien daugelis daržininkų renkasi plėvelinius šiltnamius, kurie greičiau įkaista, bet dažnai prastai vėdinami. Dėl to viduje susidaro staigūs temperatūrų svyravimai, per didelė drėgmė ar net pelėsis ant konstrukcijų.
Toks mikroklimatas turi tiesioginės įtakos tam, kad pomidorai neauga kaip anksčiau – augalai patiria stresą, jų žiedai krenta, o vaisiai nesiformuoja. Per karštą dieną temperatūra gali pasiekti daugiau nei 35 °C, o naktį – nukristi iki 10–12 °C. Pomidorai nemėgsta tokių svyravimų. Jie reaguoja lėtindami augimą ir mažindami derlių.
Be to, nepakankama ventiliacija dažnai lemia deguonies trūkumą šaknų zonoje ir skatina grybelinių ligų plitimą. Net jei tręšiate ir laistote teisingai, šiltnamio klimatas gali viską sugriauti.
4. Vanduo – per daug arba nepakankamai tiksliai
Laistymas atrodo paprastas dalykas, bet būtent čia dažnai pasitaiko viena iš svarbiausių klaidų. Jei pomidorai neauga kaip anksčiau, verta pirmiausia peržiūrėti, kaip juos laistote.
Perlaistyti pomidorai ima auginti paviršines šaknis, tampa gležni, o vaisiai – vandeningi ir beskoniai. Tuo tarpu nuolatinis drėgmės trūkumas stabdo žydėjimą, vaisių formavimąsi ir skatina viršūnių puvinį. Net nereguliarus laistymas – vieną dieną per daug, kitą per mažai – augalams sukelia stresą, ir jie nustoja augti.
Taip pat svarbu laistyti ne iš viršaus, o tiesiai prie šaknų – sausi lapai reiškia mažesnę ligų riziką. Jei žemė šalia stiebo atrodo drėgna, dar nereiškia, kad šaknys gauna pakankamai vandens – reikėtų tikrinti 15–20 cm gylyje.
Laistant mažai, bet dažnai, pomidorai nesukuria stiprios šaknų sistemos. Laistant retai, bet gausiai – šaknys leidžiasi giliau ir augalas tampa tvirtesnis. Tik toks laistymas padės išvengti nusivylimo.
5. Trūksta natūralaus maitinimo – tik vandens nepakanka
Net jei laistote taisyklingai, vien vanduo neužtikrins gero augimo. Pomidorams reikia viso komplekso maistinių medžiagų – azoto, kalio, fosforo, magnio ir mikroelementų. Jei šių elementų trūksta arba jie nesubalansuoti, augalas nustoja augti, gelsta lapai, žiedai krenta, o vaisiai nesusiformuoja.
Viena iš paprasčiausių, bet dažnai pamirštamų priemonių – medžio pelenai. Natūralus, nemokamas būdas, kuris gali padėti atstatyti kalio ir fosforo trūkumą. Dėl to dažnai kyla klausimas: ar tinka pelenai pomidorams? Atsakymas – taip, bet reikia naudoti juos saikingai.
Pelenai gerina dirvožemio struktūrą, šiek tiek šarmina rūgščią žemę ir skatina žydėjimą bei vaisių formavimąsi. Jie tinka ne tik pavasarį ruošiant dirvą, bet ir kaip papildoma priemonė vasarą – barstomi aplink stiebą arba maišomi su kompostu. Tačiau per didelis kiekis gali pakenkti, todėl rekomenduojama neviršyti 1–2 saujų vienam kvadratiniam metrui.
Tad jei pomidorai neauga kaip anksčiau, vertėtų peržiūrėti ne tik trąšų rūšį, bet ir jų kokybę bei natūralumą. Kartais sprendimas slypi ne butelyje, o pelenų dėžutėje nuo krosnies.
Kas dar gali lemti prastą pomidorų augimą? 5 dažnos, bet nepastebimos klaidos
Net jei laikotės visų pagrindinių taisyklių, kartais smulkūs, bet nuolat kartojami veiksmai tyliai kenkia augalams. Štai penkios dažnos klaidos, kurios gali paaiškinti, kodėl pomidorai neauga kaip anksčiau:
- Per anksti pasodinti į šaltą žemę. Jei dirvožemis dar neįšilęs (žemiau 14–15 °C), šaknys „užmiega“, o augimas sustoja ilgam.
- Per tankus sodinimas. Kai pomidorai auga per arti vienas kito, trūksta šviesos ir oro – augalai silpsta, pradeda konkuruoti, o derlius sumažėja.
- Neformuojami krūmai. Palikus per daug šoninių atžalų (pažastinių ūglių), augalas eikvoja jėgas lapijai, o ne vaisiams.
- Neteisingas mulčiavimas. Per storas arba netinkamas mulčias gali išlaikyti per daug drėgmės, skatinti puvinį ar net uždusinti šaknis.
- Per daug azoto. Jei pomidorai gauna per daug azoto (pvz., per dažnai tręšiant mėšlu ar azotinėmis trąšomis), jie augina lapus, bet nesubrandina vaisių.
Visa tai – mažos, bet svarbios detalės. Sudėjus jas drauge, tampa aiškiau, kodėl pomidorai neauga kaip anksčiau, net jei atrodo, kad viskas daroma teisingai.
Ką daryti, kad pomidorai vėl augtų kaip seniau?
Gera žinia ta, kad situaciją galima pakeisti – svarbu tik suprasti, kas trukdo augti, ir imtis paprastų, bet tikslingų veiksmų. Jei atrodo, kad pomidorai neauga kaip anksčiau, pradėkite nuo žemės: pagerinkite jos struktūrą, įterpkite komposto, naudokite pelenus ar dilgėlių raugą vietoj cheminių trąšų.
Toliau – peržiūrėkite šiltnamio mikroklimatą: pasirūpinkite vėdinimu, venkite staigių temperatūrų svyravimų. Laistykite rečiau, bet gausiau, tiesiai prie šaknų, ir tik tada, kai to tikrai reikia. Nepamirškite ir teisingo genėjimo bei pakankamo atstumo tarp augalų.
Ir, žinoma, rinkitės atsparias, patikrintas veisles – ne visos sėklos sukurtos vienodai. Kartais pokytis prasideda nuo mažos detalės – šaknų zonos patikrinimo ar paprasto, bet pamiršto pelenų saujelės.
Pomidorai vis dar gali džiuginti kaip anksčiau – reikia tik grįžti prie to, kas veikia, ir pamiršti tai, kas atrodo patogu, bet neefektyvu.
