Atrodo tvirtas, gražus ir vertingas medis, tačiau patyrę sodininkai žino – juodasis riešutmedis gali tapti tikru galvos skausmu. Jo kaimynystė darže ar sode dažnai reiškia vieną dalyką: šalia niekas nenori augti.
Šis medis turi savybę, kuri vadinama alelopatija – tai reiškia, kad jis išskiria medžiagas, slopinančias aplinkinių augalų augimą. Ir jei pastebėjote, kad kai kurie daržai ar gėlynai atrodo be aiškios priežasties sunykę, verta atkreipti dėmesį į tai, kas auga šalia.
Ką juodasis riešutmedis daro kitiems augalams?
Pagrindinė priežastis, kodėl juodasis riešutmedis toks pavojingas daržui ar gėlynui – tai cheminė medžiaga juglonas. Šis natūralus toksinas išsiskiria iš medžio šaknų, lapų, riešutų kevalų ir net žievės. Jis kaupiasi dirvožemyje ir veikia aplinkinius augalus slopindamas jų augimą, trukdydamas kvėpuoti šaknims ir net sukeldamas jų žūtį.
Juglonas ypač pavojingas pomidorams, bulvėms, pipirams, obelims, serbentams, agrastams, hortenzijoms ir rožėms. Net jei šie augalai neauga tiesiai po riešutmedžiu, poveikis gali pasireikšti net per 15–20 metrų nuo jo kamieno. Toks atstumas – rimtas pavojus bet kokiam mažesniam sodui ar daržui.
Požymiai, kurie išduoda, kad kaltas juodasis riešutmedis
Dažnai sodininkai stebisi – kodėl augalai vysta, nustoja augti arba tiesiog nesikeroja, nors žemė gera, pakanka drėgmės, o trąšos tinkamos. Jei juodasis riešutmedis auga netoliese, tai gali būti ne atsitiktinumas, o labai aiški priežastis.
Pagrindiniai požymiai, kad augalus veikia juglonas:
- Augalai lėtai auga arba visiškai nustoja augti, nors sąlygos atrodo tinkamos;
- Lapai pradeda gelsti, ruduoti ar vysti be akivaizdžios ligos;
- Augalai lengviau suserga, tampa jautrūs grybinėms infekcijoms;
- Šaknų sistema silpnėja, augalai lengvai išsitraukia iš žemės;
- Net pasodinus naujus augalus, jie „neprigyja“ arba sunyksta per kelias savaites.
Dažniausiai šie požymiai pasireiškia ne iš karto, o palaipsniui. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar problema kartojasi tik tam tikroje vietoje – jei taip, verta paieškoti, ar šalia nėra juodojo riešutmedžio, kurio šaknys plinta plačiai ir tyliai.
Kokius augalus galima sodinti šalia juodojo riešutmedžio?
Nors juodasis riešutmedis pasižymi stipriu alelopatiniu poveikiu, tai dar nereiškia, kad šalia jo negali augti visi augalai. Yra tam tikrų rūšių, kurios toleruoja jugloną ir gali augti net gana arti šio medžio. Tai svarbu žinoti sodininkams, kurie nenori pjauti medžio, bet vis tiek nori turėti gyvą ir produktyvų kiemą.
Tarp atsparių augalų dažniausiai minimi kai kurie svogūniniai augalai, paparčiai, bijūnai, žemuogės ar net tam tikros dekoratyvinės žolės. Taip pat puikiai prisitaiko rūgščią žemę mėgstantys augalai, tokie kaip aronijos ar šilauogės – jų šaknų sistema kitaip reaguoja į jugloną nei jautrių daržovių.
Svarbiausia – išlaikyti kuo didesnį atstumą nuo medžio kamieno ir stebėti, kaip augalai jaučiasi. Jei pastebite, kad augimas vis dėlto stringa, vertėtų rinktis augalus su paviršinėmis šaknimis arba sodinti juos pakeltose lysvėse.
Ką reikėtų žinoti prieš paliekant juodąjį riešutmedį savo kieme?
Juodasis riešutmedis – gražus, tvirtas ir ilgai gyvenantis medis, tačiau jo poveikis aplinkai daug didesnis, nei daugelis įsivaizduoja. Nors tai vertinga rūšis, duodanti ir šešėlį, ir riešutus, šalia jo ne visada verta planuoti daržą ar gėlyną.
Jei pastebėjote, kad tam tikrose vietose niekas gerai neauga, o netoliese stovi šis medis – gali būti, kad kaltas būtent jis. Sodininkai žino: su juoduoju riešutmedžiu reikia elgtis pagarbiai, bet ir atsargiai. Ne viskas, kas gražu ir didinga, dera prie jautresnių augalų.
Prieš planuodami sodo išdėstymą ar sodindami naujus augalus, verta įvertinti, kur driekiasi šio medžio šaknys. Kartais sprendimas pasislinkti vos keliais metrais į šoną – išgelbėja visą derlių.
