Švieži persikai dažnai laikomi geriausiu pasirinkimu, tačiau konservuoti vaisiai nebūtinai yra prastesnė alternatyva. Daugiausia lemia ne pats konservavimo faktas, o skystis, kuriame persikai laikomi.
Persikai, supakuoti į vandenį arba 100 proc. vaisių sultis, išsaugo nemažai vertingų maistinių savybių. Tuo metu sunkusis sirupas gerokai padidina cukraus ir kalorijų kiekį.
Švieži persikai suteikia svarbių medžiagų
Šviežiuose persikuose yra maistinių skaidulų, kalio, vitamino C, karotenoidų ir polifenolių. Tai augaliniai junginiai, siejami su antioksidaciniu, antimikrobiniu ir priešuždegiminiu poveikiu.
Viename puodelyje žalių geltonųjų persikų, sveriančiame apie 154 gramus, yra maždaug 60 kalorijų, 14,7 gramo angliavandenių, 12,9 gramo cukrų, 2,31 gramo skaidulų ir 10,2 miligramo vitamino C. Toks kiekis yra saldus, tačiau palyginti lengvas užkandis.
Skaidulos padeda palaikyti žarnyno veiklą ir papildyti racioną augalinėmis medžiagomis. Kalis svarbus normaliai raumenų ir nervų sistemos veiklai, o vitaminas C padeda palaikyti imuninės sistemos funkciją.
Konservuotų persikų vertę lemia pakavimo skystis
Konservuoti persikai gali būti panašios maistinės vertės kaip švieži, jei jų sudėtyje nėra pridėtinio cukraus. Vandenyje arba natūraliose vaisių sultyse supakuoti vaisiai ypač praverčia tada, kai šviežių persikų sunku rasti.
Visai kitokia situacija susidaro pasirinkus sunkiajame sirupe laikomus persikus. Puodelyje tokio produkto, įskaitant vaisius ir skystį, yra apie 194 kalorijos, 52,1 gramo angliavandenių ir 48,7 gramo cukrų. Tai daugiau nei tris kartus daugiau kalorijų ir beveik keturis kartus daugiau cukraus nei puodelyje šviežių persikų.
Maždaug 36 gramai sirupe esančio cukraus sudaro pridėtinis cukrus. Net nupylus skystį jo visiškai pašalinti nepavyksta, nes dalis sirupo patenka į vaisiaus minkštimą. Nusunktuose persikuose išlieka apie 32,6 gramo cukrų viename puodelyje.
Vitaminai konservuojant ne visada prarandami
Konservavimas gali pakeisti kai kurių augalinių junginių kiekį, tačiau pokyčiai nėra vienodi. Įtakos turi persikų veislė, kaitinimo būdas, laikymo trukmė ir pakavimo skystis.
Viename tyrime konservuotuose persikuose nustatyta daugiau vitamino C, folatų ir antioksidacinio aktyvumo nei šviežiuose kitos veislės vaisiuose. Kituose stebėjimuose beta karoteno ir kai kurių fenolinių junginių kiekis sumažėjo, tačiau liuteino ir zeaksantino koncentracija išliko stabilesnė.
Įdomu ir tai, kad dalis naudingų medžiagų iš pakavimo skysčio gali pereiti į vaisius. Todėl konservuotų persikų maistinę vertę lemia ne tik tai, kad jie buvo kaitinti, bet ir pasirinktas skystis.
Kada konservuoti persikai tampa patogesni
Konservuoti vaisiai yra minkštesni, nulupti ir paruošti valgyti. Tai patogu žmonėms, kuriems sunku kramtyti, virškinti kietesnį maistą ar pasiruošti šviežių vaisių.
Jie taip pat praverčia ne sezono metu, kai šviežių persikų pasirinkimas ribotas. Mitybos organizacijos konservuotus vaisius laiko tinkama alternatyva, jei jie supakuoti vandenyje, savo sultyse arba 100 proc. vaisių sultyse ir neturi pridėtinio cukraus.
Kaip pasirinkti geresnį variantą
- Rinkitės persikus, supakuotus vandenyje arba 100 proc. vaisių sultyse.
- Patikrinkite, ar sudedamųjų dalių sąraše nėra pridėtinio cukraus.
- Vertinkite ne tik priekinę pakuotės dalį, bet ir maistingumo lentelę.
- Jei persikai laikomi sirupe, prieš valgydami skystį nupilkite.
- Ribokite sirupe supakuotus vaisius, jei kontroliuojate cukraus ar kalorijų kiekį.
Taigi klausimas, ar konservuoti persikai sveikiau už šviežius, neturi vieno atsakymo. Švieži vaisiai išlieka puikus pasirinkimas, tačiau konservuoti persikai vandenyje ar savo sultyse taip pat gali būti maistingi ir patogūs. Didžiausią skirtumą dažniausiai sukuria ne skardinė, o tai, kas joje supilta kartu su vaisiais.
Šaltiniai
- Development of Novel Canned Peaches (Fercluse Variety) as a Healthy and Possible Diabetic Food Choice
- Peach (Prunus persica): Phytochemicals and Health Benefits
- Profiling carotenoid and phenolic compounds in fresh and canned fruit of peach cultivars: Impact of genotype and canning on their concentration