Kepenys tyliai atlieka vieną sunkiausių darbų organizme. Jos apdoroja maistines medžiagas, dalyvauja cholesterolio ir gliukozės apykaitoje, gamina tulžį, o kartu nuolat susiduria su medžiagomis, kurias organizmui reikia suskaidyti ir pašalinti.
Mitybos specialistų dėmesį patraukė įprastas gėrimas kepenims stiprinti, kurio sudėtyje gausu augalinių antioksidantų. Reguliariai jį vartojant, tyrimuose pastebėti palankesni kepenų fermentų rodikliai, mažesnis oksidacinis stresas ir poveikis procesams, susijusiems su riebalų kaupimusi kepenyse.
Didžiausia vertė slypi ne pačioje arbatoje, o jos lapuose
Žalioji arbata išsiskiria katechinais. Vienas geriausiai ištirtų yra EGCG, augalinis junginys, pasižymintis stipriomis antioksidacinėmis savybėmis.
Kepenims tai aktualu todėl, kad per didelis riebalų kaupimasis jų ląstelėse dažnai eina kartu su oksidaciniu stresu ir uždegiminiais procesais. EGCG gali veikti kelias iš šių grandžių vienu metu.
Tyrėjai stebi jo poveikį riebalų apykaitai kepenų ląstelėse, uždegimui ir natūraliai ląstelių apsaugai. Dėl to žalioji arbata ypač domina nagrinėjant suriebėjusių kepenų problemą.
Ji aktuali ir dėl dar vienos priežasties. Kepenų suriebėjimas dažnai nustatomas kartu su antsvoriu, 2 tipo diabetu ar padidėjusiu trigliceridų kiekiu, todėl produktai, galintys palankiai veikti medžiagų apykaitą, gauna papildomo dėmesio.
Pokyčius gali parodyti paprastas kraujo tyrimas
Apie kepenų būklę nemažai pasako kepenų fermentai. Kai jų kiekis kraujyje padidėja, tai gali rodyti, kad kepenų ląstelėms tenka didesnis krūvis arba jose vyksta pažeidimas.
Reguliariai geriant žaliąją arbatą, kai kuriuose tyrimuose šių rodiklių sumažėjimas buvo pastebėtas per kelias savaites. Palankūs rezultatai labiausiai išryškėjo tarp asmenų, turinčių riebalų kaupimosi kepenyse problemų.
Didelę reikšmę turi pastovumas. Vienas puodelis retkarčiais nėra tas pats, kas arbata, kuri įtraukiama į mitybą ilgesniam laikui.
Tyrimuose ryškesni pokyčiai pasitaikė ir geriant kelis puodelius per dieną. Tačiau pradėti galima gerokai paprasčiau, vienu ar dviem puodeliais nesaldintos žaliosios arbatos.
Kodėl kepenims patinka jos katechinai
Žaliosios arbatos nauda nesusiveda į vieną rodiklį. Kepenų ląstelėse nuolat vyksta daugybė cheminių procesų, todėl naudinga gali būti keliomis kryptimis veikianti apsauga.
EGCG padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus, kurie gali pažeisti ląsteles. Kartu jis gali veikti organizmo uždegimines reakcijas, o tai ypač aktualu tada, kai kepenyse jau yra susikaupę per daug riebalų.
Dar viena įdomi savybė susijusi su natūraliu ląstelių apsivalymo procesu. Organizmas geba pašalinti pažeistas ar nebereikalingas ląstelės dalis, o EGCG tiriamas dėl galimo poveikio šiam mechanizmui.
Žaliosios arbatos junginiai taip pat siejami su riebalų apykaita. Dėl to mokslininkai aiškinasi, ar reguliarus jos vartojimas gali padėti sumažinti nepalankius pokyčius, kurie atsiranda kepenyse kaupiantis riebalams.
Nesudėtinga gerti šią arbatą reguliariai
Nereikia kurti sudėtingo ritualo. Žaliąją arbatą galima tiesiog pakeisti vieną saldų gėrimą ar dalį dienos kavos.
Kad gėrimas kepenims stiprinti būtų malonus ir jo nereikėtų saldinti, padeda keli paprasti pasirinkimai:
- neplikyti arbatos ilgiau, nei nurodyta ant pakuotės, nes perlaikyta ji tampa karti
- rinktis nesaldintą variantą
- jei skonis per stiprus, naudoti šiek tiek vėsesnį vandenį arba trumpinti plikymo laiką
- jautresniems kofeinui paskutinį puodelį gerti ne vakare
- karštą dieną arbatą galima atvėsinti ir gerti su ledu
- vengti koncentruotų žaliosios arbatos ekstraktų savarankiškai didelėmis dozėmis
Įprastas arbatos puodelis ir stipriai koncentruotas papildas nėra tas pats. Ekstraktuose veikliųjų medžiagų kiekis gali būti daug didesnis, o per didelės dozės kepenims jau gali būti nepalankios.
Kepenys labiausiai laimi tada, kai pasikeičia keli įpročiai
Žalioji arbata labai lengvai papildoma kitais kepenims palankiais pasirinkimais. Mažiau alkoholio, rečiau vartojami saldūs gėrimai, daugiau judėjimo ir mažesnis stipriai perdirbto maisto kiekis gali sustiprinti bendrą rezultatą.
Ypač daug reikšmės turi kūno svoris, jei kepenys jau suriebėjusios. Net santykinai nedideli ilgalaikiai svorio pokyčiai gali pagerinti kepenų būklę, todėl arbata čia geriausiai veikia kaip vienas iš kelių kasdien kartojamų pasirinkimų.
Ilgalaikiai stebėjimai taip pat rodo, kad reguliariai žaliąją arbatą vartojančių asmenų kepenų būklės rodikliai gali būti palankesni. Tyrėjai tai sieja su gausiu antioksidantų kiekiu ir poveikiu uždegiminiams procesams.
Vienas puodelis per dieną yra lengvas būdas pradėti. O jei ieškoma paprasto gėrimo kepenims stiprinti, žalioji arbata išsiskiria tuo, kad jos katechinų poveikis kepenų ląstelėms, riebalų apykaitai ir oksidacinei žalai nagrinėjamas jau ne vienerius metus.