Obuolio minkštimas paprastai suvalgomas, o šerdis keliauja į šiukšliadėžę. Vis dėlto vaisiaus viduryje lieka ne vien kieta dalis su sėklomis. Ten taip pat randama skaidulų, antioksidantų ir mikroorganizmų, susijusių su žarnyno veikla.
Daugiausia klausimų kelia sėklos. Jose yra medžiagos, iš kurios virškinimo metu gali susidaryti nedidelis kiekis cianido. Dėl to verta atskirti du dalykus: pačią obuolio šerdį ir joje esančias sėklas.
Obuolio šerdyje yra daugiau nei vien sėklos
Tyrimuose, kuriuose nagrinėta obuolių mikrobiota, nustatyta, kad skirtingose vaisiaus dalyse gyvena nevienodos mikroorganizmų bendruomenės. Didesnė jų koncentracija aptikta ir arčiau šerdies.
Tokie mikroorganizmai siejami su žarnyno mikrobiotos pusiausvyra. Žarnyno būklė savo ruožtu susijusi su virškinimu ir imuninės sistemos veikla.
Šerdyje taip pat yra pektino. Tai tirpi skaidula, kurią žarnyno bakterijos gali panaudoti kaip maisto šaltinį. Pektinas gali prisidėti prie reguliaresnio tuštinimosi, ilgesnio sotumo ir stabilesnio gliukozės kiekio kraujyje.
Obuoliuose aptinkama flavonoidų, polifenolių, vitamino C ir vitamino E. Dalis šių medžiagų kaupiasi ne tik minkštime ar žievelėje, bet ir arčiau vaisiaus vidurio.
Ar galima valgyti obuolio sėklas?
Į klausimą ar galima valgyti obuolio sėklas specialistai atsako atsargiai. Tyčia jų valgyti nerekomenduojama, nes sėklose yra amigdalino.
Kramtant sėklas amigdalinas gali skilti ir išskirti nedidelį kiekį cianido. Pavojus priklauso nuo suvartoto kiekio, todėl viena netyčia praryta sėkla nėra tas pats, kas sąmoningai suvalgytas didelis jų kiekis.
Netyčia prarijus vieną ar dvi sėklas sveikam suaugusiajam rimto poveikio tikėtis nereikėtų. Kita situacija būtų tada, jei sėklos būtų kramtomos ir valgomos didesniais kiekiais.
Dėl to rekomendacija paprasta: šerdį galima atskirti nuo sėklų, o pačias sėklas išmesti.
Verta žinoti prieš valgant obuolio šerdį
Pati šerdis yra kietesnė už minkštimą, tad ne visiems ją patogu kramtyti. Yra keli atvejai, kai jos geriau atsisakyti:
- mažiems vaikams dėl springimo rizikos;
- turint rijimo sutrikimų;
- sunkiai sukramtant kietą maistą;
- esant alergijai obuoliams;
- vartojant vaistus, dėl kurių gydytojas yra nurodęs riboti tam tikrus vaisius ar jų kiekį.
Vaistų vartojimo atveju bendros rekomendacijos ne visada pakanka. Jei kyla klausimų dėl antihistamininių, kraujospūdį veikiančių ar kai kurių vaistų nuo astmos, geriau remtis gydytojo ar vaistininko patarimu.
Ar verta suvalgyti visą obuolį?
Valgyti visą obuolį be sėklų nėra būtinybė, tačiau pati šerdis nėra bevertė. Joje lieka skaidulų, pektino, antioksidantų ir dalis vaisiuje esančių mikroorganizmų.
Jei kieta tekstūra netrukdo, šerdį galima suvalgyti pašalinus sėklas. Taip gaunama daugiau vaisiaus dalių, kurios paprastai būna išmetamos.
Atsakymas į klausimą ar galima valgyti obuolio sėklas nesikeičia. Viena netyčia praryta sėkla paprastai problemų nesukelia, tačiau jų kramtyti ir valgyti sąmoningai nereikėtų. Pačią šerdį galima vertinti atskirai, nes joje esančios medžiagos nėra tas pats, kas sėklų sudėtyje esantis amigdalinas.