Kai pradeda slinkti plaukai, atsiranda galvos skausmai, širdis daužosi, o kraujospūdis šokinėja, pirmiausia žmonės galvoja apie ligas, vitaminų trūkumą ar paveldimumą. Tačiau neretai už viso to slepiasi streso poveikis organizmui – persitempimas, kurio nebeatlaiko nervų sistema ir kūnas.
1. Galvos skausmai ir migrena
Įtampa raumenyse, ypač kaklo ir pečių srityje, labai dažnai virsta galvos skausmu. Jis gali pasireikšti taip:
- bukas, spaudžiantis skausmas iš abiejų pusių
- jausmas, tarsi galvą apjuostų „lankas“
- skausmingi, įsitempę pečiai ir sprandas
Jei tokie skausmai kartojasi, verta pagalvoti ne tik apie vaistus, bet ir apie patiriamą stresą.
2. Skausmas krūtinėje ir širdies plakimo pojūtis
Stiprus nerimas, baimė, nuolatinė įtampa gali sukelti duriančius, trumpus skausmus krūtinėje ar jausmą, kad širdis plaka per greitai, „trūkčioja“, daužosi kakle ar gerklėje. Tai gąsdina, bet ne visada reiškia infarktą – dažnai tai nervinės kilmės reakcija. Vis dėlto pasitikrinti pas gydytoją yra būtina.
3. Plaukų slinkimas
Kai organizmas „gyvena“ nuolatinio pavojaus režimu, jis taupo resursus: mažiau energijos skiriama odai, plaukams, nagams. Dėl to po ilgesnio įtempto periodo (trunkančio mėnesius, o ne dienas) gali pradėti labiau slinkti plaukai.
Dažnai žmonės nustemba: „Stresas lyg ir praėjo, o plaukai slenka dabar“ – tai yra uždelsta organizmo reakcija.
4. Sumažėjęs lytinis potraukis
Seksualinis gyvenimas yra labai jautrus hormonams ir emocinei būsenai. Kai kūnas kovoja su stresu, jam „ne iki intymumo“. Sumažėja libido, dingsta artumo noras, darosi sunku atsipalaiduoti. Ilgalaikis stresas neretai sutrikdo ir hormonų balansą.
5. Susikaupimo ir dėmesio problemos
Stresas įjungia „bėk arba kovok“ režimą. Organizmas užverčiamas streso hormonais, o smegenims tampa sunkiau susikoncentruoti, planuoti, įsiminti. Mintys šokinėja, sunku pabaigti darbus, jautiesi taip, tarsi nuolat būtum įtampoje.
6. Silpnesnė atmintis
Ypač nukenčia trumpalaikė atmintis: pamiršti, kur padėjai daiktus, sunkiau prisimeni, ką tik buvai suplanavusi, dažniau „užstringi“ pokalbio metu. Tai dar nereiškia rimtos smegenų ligos, bet rodo, kad smegenys yra pavargusios nuo nuolatinio streso.
7. Pilvo, žarnyno, skrandžio bėdos
Pilvo skausmai, spazmai, pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas – dažni streso palydovai. Įtampa ypač „mėgsta“ pilvo zoną: skrandis tampa jautresnis, žarnynas dirba chaotiškiau, atsiranda diskomfortas. Dažnai tyrimų rezultatai būna geri, nors jaučiami simptomai – labai tikri.
8. Svorio svyravimai
Vieni nuo streso numeta svorio, kiti – priauga. Lėtinis stresas dažniau susijęs su svorio didėjimu, nes:
- norisi kaloringo, riebaus, saldaus maisto;
- valgoma skubomis, be sąmoningo pajautimo;
- hormonai skatina riebalų kaupimąsi.
9. Padidėjęs kraujospūdis ir širdies ritmas
Kai nuolat jaudinamės, organizmas gyvena tarsi nuolatiniame pavojuje: kraujospūdis šokinėja, širdis plaka greičiau, atsiranda permušimai. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų, todėl į šiuos signalus numoti ranka negalima.
10. Raumenų ir sąnarių skausmai
Įsitempusi nugara, kaklas, pečiai, žandikaulis, net rankų ar kojų raumenys – klasikinė įsitempusio žmogaus poza. Ilgainiui tai virsta lėtiniais skausmais, juntamu sukaustymu, maudimu, raumenų „kietumu“.
11. Keisti, sunkiai paaiškinami simptomai
Stresas gali pasireikšti labai įvairiais būdais: staiga atsiradusiu nerimu, panikos atakomis, nemiga, nereguliariu menstruacijų ciklu, odos bėrimais, rankų drebuliu. Net jei simptomai atrodo keisti ir nelogiški, vis tiek verta pagalvoti, ar gyvenime nėra per daug įtampos, ir tuo pat metu pasirodyti gydytojui.
Jei savyje atpažinai kelis ar net daugumą šių požymių, tai nereiškia, kad „viskas tik nuo nervų“ ir nieko nereikia tirti.
Tačiau tikėtina, kad streso poveikis organizmui sudaro didelę dalį viso paveikslo. Pasikalbėk su šeimos gydytoju, pasirūpink poilsiu, o miegui ir emocinei sveikatai skirk tiek pat dėmesio, kiek darbams – kūnas labai aiškiai parodo, kada jam jau per daug.
Šaltinis: nhs.uk