Insultas dažnai siejamas su tuo, ką valgome, kiek judame ir kaip kontroliuojame kraujospūdį. Tačiau reikšmės gali turėti ir paprastas gėrimas, kurį daugelis jau turi savo virtuvėje.
Kalbant apie žaliosios arbatos ryšį su insulto rizika, svarbiausia rinktis nesaldintą gėrimą. Tyrimų apžvalgose žaliosios arbatos vartojimas siejamas su mažesne insulto rizika, tačiau tai nėra vienintelis ir pagrindinis būdas nuo jo apsisaugoti.
Žaliojoje arbatoje gausu katechinų
Žalioji arbata išsiskiria katechinais – augaliniais polifenoliais, pasižyminčiais antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Vienas geriausiai ištirtų šių junginių yra epigalokatechino galatas, trumpinamas EGCG.
Užsitęsęs uždegimas gali pažeisti kraujagyslių sieneles ir prisidėti prie kraujotakos sutrikimų. Todėl antioksidantų turintys produktai, tarp jų ir žalioji arbata, vertinami kaip vienas iš širdžiai palankios mitybos elementų.
Vis dėlto svarbu nepervertinti šio poveikio. Žalioji arbata nepanaikina kitų insulto rizikos veiksnių, tokių kaip padidėjęs kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis, rūkymas, cukrinis diabetas ar nutukimas.
Galimas poveikis kraujospūdžiui ir cholesterolio kiekiui
Kraujospūdis yra vienas svarbiausių koreguojamų insulto rizikos veiksnių. Kai kurių atsitiktinių imčių tyrimų apžvalgos parodė, kad žaliosios arbatos katechinai gali būti susiję su nedideliu sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimu.
Manoma, kad šie junginiai gali padėti kraujagyslėms atsipalaiduoti ir geriau išsiplėsti. Be to, dalis tyrimų žaliosios arbatos vartojimą sieja su mažesniu MTL cholesterolio, vadinamojo blogojo cholesterolio, kiekiu.
Tačiau poveikis nėra pakankamai didelis, kad arbata pakeistų gydytojo paskirtą gydymą, cholesterolio kiekį mažinančius vaistus ar daug skaidulų turinčią mitybą. Šį gėrimą galima vertinti kaip papildomą pasirinkimą, o ne pagrindinę insulto prevencijos priemonę.
Mažiau streso, daugiau dėmesio savijautai
Žaliojoje arbatoje yra L-teanino – aminorūgšties, siejamos su ramesne savijauta ir mažesne įtampa. Lėtinis stresas gali būti susijęs su prastesniu miegu, padidėjusiu kraujospūdžiu, nesubalansuota mityba ir kitais insulto rizikos veiksniais.
Šiltas nesaldintos arbatos puodelis gali tapti malonia pertraukėle, ypač jei kartu skiriama laiko pasivaikščiojimui, poilsiui ar kvėpavimo pratimams. Vis dėlto vien arbatos gėrimo nepakaks, jei nuolat trūksta miego arba įtampa išlieka labai didelė.
Kiti pasirinkimai, svarbūs insulto prevencijai
Žaliosios arbatos ryšį su insulto rizika verta vertinti tik platesniame sveikatai palankiame kontekste. Kasdieniai pasirinkimai, kuriems tenka daug didesnė reikšmė, yra šie:
- mažiausiai 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę, pavyzdžiui, spartus vaikščiojimas;
- žuvies valgymas maždaug 2 kartus per savaitę, pirmenybę teikiant kepimui orkaitėje, troškinimui ar kepimui ant grotelių;
- daugiau kalio turinčių produktų, tokių kaip pupelės, špinatai, apelsinai ir pomidorai;
- mažesnis druskos kiekis, nes per didelis natrio vartojimas gali kelti kraujospūdį;
- pakankamas skysčių kiekis, daugiausia renkantis vandenį ir kitus nesaldintus gėrimus.
Žuvyje esančios omega-3 riebalų rūgštys siejamos su mažesniu uždegimu ir palankesniu poveikiu kraujospūdžiui. Tuo metu kalio turintys produktai padeda subalansuoti gaunamo natrio poveikį.
Kaip rinktis žaliąją arbatą
Naudingiausias pasirinkimas yra nesaldinta žalioji arbata. Į ją įdėjus daug cukraus, gėrimas tampa mažiau palankus širdžiai ir kraujagyslėms, ypač jei jis geriamas dažnai.
Šaltinio medžiagoje nenurodoma universali dienos porcija ar konkretus užplikymo dažnis, todėl nereikėtų aklai siekti didelio kiekio. Svarbiausia arbatą įtraukti į bendrą mitybos modelį, kuriame netrūksta daržovių, vaisių, ankštinių augalų, žuvies ir reguliaraus fizinio aktyvumo.
Žalioji arbata gali būti malonus ir prasmingas pasirinkimas, tačiau nuo insulto saugo ne vienas produktas. Daugiausia naudos suteikia kelių sveikatai palankių sprendimų derinys ir reguliarus kraujospūdžio bei cholesterolio stebėjimas.