Žuvis dažnai minima kaip vertingas baltymų, omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralų šaltinis. Didelė Japonijos suaugusiųjų duomenų analizė parodė, kad skirtingos žuvys gali būti nevienodai susijusios su mirtingumu.
Vis dėlto šie rezultatai nereiškia, kad žuvis pati savaime pailgina gyvenimą. Tyrimas buvo stebimasis, todėl jis parodė sąsajas, o ne priežastinį ryšį.
Duomenys apėmė beveik 91 tūkst. žmonių
Analizei panaudoti 90 944 suaugusiųjų duomenys iš Japonijoje vykdyto ilgalaikio visuomenės sveikatos tyrimo. Dalyviai klausimyną apie mitybą užpildė 1995-1998 metais, o jų sveikatos rodikliai buvo stebimi vidutiniškai 20,8 metų.
Klausimyne buvo vertinamas 138 maisto produktų ir gėrimų vartojimas. Tarp jų buvo 19 žuvies ir jūros gėrybių rūšių, įskaitant sūdytą bei džiovintą žuvį, tuną, lašišą, upėtakį, skumbrę, sardines, ungurį, kalmarus, aštuonkojus, krevetes ir vėžiagyvius.
Per stebėjimo laikotarpį mirė 15 776 vyrai ir 11 200 moterų. Tyrėjai vertino ne tik bendrą mirtingumą, bet ir mirtis nuo smegenų kraujotakos ligų, tarp jų – insulto.
Rezultatai vyrams ir moterims skyrėsi
Moterų grupėje saikingas žuvies ir jūros gėrybių vartojimas buvo siejamas su mažesniu bendru mirtingumu. Didesnis omega-3 riebalų rūgščių turtingos žuvies kiekis taip pat buvo siejamas su mažesniu bendru mirtingumu ir mažesniu mirtingumu nuo smegenų kraujotakos ligų.
Mažiausias bendras mirtingumas nustatytas ne tarp tų, kurios valgė daugiausia žuvies, o ketvirtoje vartojimo grupėje. Palyginti su mažiausiai žuvies valgiusia grupe, rizikos santykis siekė 0,92.
Vyrų rezultatai buvo kitokie. Didesnis nesūdytos žuvies ir jūros gėrybių vartojimas buvo siejamas su mažesniu mirtingumu nuo smegenų kraujotakos ligų. Ši sąsaja nebuvo vienoda visose vartojimo grupėse.
Tyrėjai negalėjo tiksliai paaiškinti, kodėl vyrų ir moterų rezultatai skyrėsi. Buvo svarstoma, kad tam įtakos galėjo turėti rūkymo ir alkoholio vartojimo skirtumai, tačiau ši analizė tokio paaiškinimo neįrodė.
Omega-3 turtinga žuvis išsiskyrė labiausiai
Žuvies vartojimas ir sveikata dažnai aptariami dėl omega-3 riebalų rūgščių. Šių medžiagų gausu lašišose, upėtakiuose, sardinėse, skumbrėse ir kai kuriose kitose riebesnėse žuvyse.
Šios žuvys taip pat suteikia baltymų, vitamino D, vitamino B12, jodo, seleno ir kitų mineralų. Vis dėlto vienas produktas nepakeičia visos mitybos. Reikšmės turi bendras valgymo racionas, fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholio vartojimas ir kiti sveikatą veikiantys veiksniai.
Sūdyta žuvis nėra tas pats, kas šviežia
Analizėje atskirai vertintos sūdytos žuvies rūšys. Tai svarbi detalė, nes sūdyti produktai dažnai turi daugiau druskos, o jos perteklius nėra palankus kraujospūdžiui.
Renkantis žuvį, dažniau galima teikti pirmenybę šviežiai, šaldytai ar konservuotai žuviai, tačiau konservų etiketėje verta patikrinti druskos kiekį. Konservuotas tunas, lašiša ar sardinės gali būti patogus ir nebrangus pasirinkimas, ypač kai nėra laiko gaminti.
Žuvį lengva pritaikyti kasdieniams patiekalams
Norint įtraukti daugiau žuvies į racioną, nebūtina gaminti sudėtingų patiekalų. Tinka keptas žuvies filė gabalėlis, žuvis salotose, sumuštinis su sardinėmis ar greitai paruoštos krevetės.
- Žuvį gardinkite česnaku, citrina, žolelėmis, prieskoniais ar jogurto padažu.
- Šaldiklyje laikykite žuvies filė arba krevečių greitam patiekalui.
- Žuvimi kartais pakeiskite jautieną ar vištieną salotose ir tortilijose.
- Rinkitės kepimą orkaitėje, troškinimą ar kepimą ant grotelių.
Žuvies vartojimas ir sveikata šiame tyrime buvo vertinami pagal ilgalaikes sąsajas, tačiau dalyvių mityba išsamiai matuota tik vieną kartą. Vėlesni valgymo pokyčiai galėjo likti nepastebėti, be to, rezultatams įtakos galėjo turėti neįvertinti veiksniai. Todėl geriausia šiuos duomenis vertinti kaip dar vieną argumentą įvairiai ir saikingai mitybai, o ne kaip konkrečią gydymo ar gyvenimo trukmės garantiją.