Vyno taurė vakarienės metu daugeliui atrodo nekaltas pasirinkimas. Tačiau jei po jos jaučiate rėmenį, pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ar kitus virškinimo sutrikimus, priežastis gali būti ne vien maistas.
Alkoholis ir žarnynas susiję glaudžiau, nei dažnai manome. Dažnas arba gausus alkoholio vartojimas gali dirginti virškinamojo trakto gleivinę, keisti žarnyno bakterijų pusiausvyrą ir sustiprinti jau esančius simptomus.
Rėmuo prasideda nuo atsipalaidavusio sfinkterio
Tarp stemplės ir skrandžio esantis apatinis stemplės raukas veikia tarsi vožtuvas. Jis padeda sulaikyti skrandžio rūgštį skrandyje, tačiau alkoholis gali atpalaiduoti šį raumenį.
Tuomet rūgštis lengviau kyla į stemplę ir sukelia rėmenį, deginimą už krūtinkaulio ar rūgštų skonį burnoje. Žmonėms, kurie jau turi refliuksą ar gastroezofaginio refliukso ligą, po alkoholio šie pojūčiai gali sustiprėti.
Ilgainiui nuolatinis stemplės dirginimas nėra tik nemalonus pojūtis. Gausus alkoholio vartojimas siejamas ir su didesne stemplės pažeidimų bei kai kurių ligų rizika.
Gleivinė tampa jautresnė rūgščiam maistui
Alkoholis gali pažeisti apsauginį gleivių sluoksnį, dengiantį stemplę ir skrandį. Dėl to audiniai tampa jautresni skrandžio rūgščiai, aštriems patiekalams ir riebesniam maistui.
Viena iš galimų pasekmių yra gastritas, tai yra skrandžio gleivinės uždegimas. Jis gali pasireikšti skausmu, sunkumo jausmu, pilvo pūtimu ar didesniu dujų kaupimusi po valgio. Stipresni alkoholiniai gėrimai gleivinę dažnai dirgina labiau.
Alkoholis taip pat gali pabloginti dirgliosios žarnos sindromo simptomus. Vieniems žmonėms po jo pasireiškia viduriavimas, kitus vargina pilvo pūtimas, spazmai ar pakitęs tuštinimasis.
Keičiasi žarnyno bakterijų pusiausvyra
Žarnyne gyvenančios bakterijos padeda skaidyti maistą, palaiko gleivinės būklę ir dalyvauja imuninės sistemos veikloje. Dažnas alkoholio vartojimas gali pakeisti šios mikrobiotos sudėtį ir sumažinti jos įvairovę.
Raudonajame vyne esantys polifenoliai kartais pabrėžiami kaip galimai naudingi augaliniai junginiai, tačiau tai nepanaikina paties alkoholio poveikio. Virškinimo sistemai žalingas alkoholio poveikis gali būti stipresnis už galimą nedidelio kiekio polifenolių naudą.
Alkoholio skaidymo metu susidaro acetaldehidas. Tai toksiškas junginys, galintis silpninti jungtis tarp žarnyno ląstelių. Tuomet žarnyno barjeras tampa pralaidesnis, o į kraują lengviau patenka bakterijų dalelės ir uždegimą skatinantys junginiai.
Kuo pakeisti alkoholinį gėrimą
Jei po alkoholio dažnai pučia pilvą, vargina rėmuo ar pakinta tuštinimasis, pirmas praktiškas žingsnis – mažinti jo kiekį ir vartojimo dažnį. Taip pat galima dažniau rinktis šiuos gėrimus:
- Vandenį, kuris padeda palaikyti skysčių pusiausvyrą ir palengvina skaidulų poveikį žarnynui
- Kefyrą, kuriame yra gyvų mikroorganizmų, tačiau geriau rinktis mažiau cukraus turinčius variantus
- Kavą saikingai, nes vienas ar du puodeliai kai kuriems žmonėms skatina reguliarų tuštinimąsi
- Žaliąją arbatą, kurioje yra augalinių junginių, galinčių būti maistu naudingoms bakterijoms
- Imbierų arba pipirmėčių arbatą, kuri kai kuriems žmonėms ramina pykinimą ir pilvo pūtimą
- Sultinį, suteikiantį skysčių ir elektrolitų
Didinant skaidulų kiekį mityboje, kartu būtina gerti pakankamai vandens. Priešingu atveju gali sustiprėti vidurių užkietėjimas.
Kada vien pakeisti gėrimą neužtenka
Žmonės, sergantys dirgliosios žarnos sindromu, Krono liga ar opiniu kolitu, alkoholį gali toleruoti prasčiau. Tokiais atvejais net ir nedidelis jo kiekis kai kuriems žmonėms sustiprina pilvo skausmą, viduriavimą ar pūtimą.
Jei virškinimo simptomai kartojasi, atsiranda kraujo išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas, stiprus skausmas ar nuolatinis rėmuo, reikėtų kreiptis į gydytoją. Savarankiškai nustatyti, kad kaltas tik alkoholis, ne visada saugu, nes panašiai gali pasireikšti ir kitos virškinimo sistemos ligos.
Alkoholis ir žarnynas nėra atskiri dalykai. Sumažinus vyno, alaus ar stipriųjų gėrimų kiekį, daliai žmonių pagerėja ne tik rėmuo, bet ir pilvo pūtimas, tuštinimasis bei bendra savijauta.