Energinių gėrimų poveikis kepenims priklauso ne vien nuo kofeino kiekio skardinėje. Daugiau rūpesčių gali kilti tada, kai šie gėrimai vartojami dažnai ir kartu gaunama daug cukraus bei papildomų veikliųjų medžiagų.
Retkarčiais išgertas energinis gėrimas daugeliui sveikų žmonių neturėtų sukelti kepenų problemų. Tačiau nuolatinis rėmimasis juo norint atgauti energiją gali tapti nepalankiu pasirinkimu, ypač jei per dieną išgeriamos kelios skardinės.
Kofeino kiekis greitai susikaupia
Dauguma suaugusiųjų kofeiną vartoja kasdien, tačiau svarbu neperžengti bendros paros normos. Daugeliui suaugusiųjų rekomenduojama neviršyti 400 miligramų kofeino per parą.
Vienoje 355 mililitrų energinio gėrimo skardinėje gali būti nuo 40 iki 250 miligramų kofeino. Didesnėse, maždaug 473 mililitrų talpos skardinėse, jo gali būti dar daugiau. Išgėrus dvi skardines, leistina dienos riba gali būti pasiekta arba viršyta.
Kepenys dalyvauja apdorojant kofeiną, todėl nuolatinis didelių jo kiekių vartojimas organizmui tampa papildomu krūviu. Be to, kai kurie energiniai gėrimai parduodami kaip maisto papildai, todėl kofeino kiekis ne visada aiškiai nurodomas įprastoje maistingumo lentelėje.
Didžiausias pavojus gali slypėti cukruje
Energiniuose gėrimuose esantis cukrus suteikia greitą energijos pliūpsnį, tačiau jis dažnai trunka neilgai. Vėliau gali atsirasti nuovargis, todėl žmogus griebiasi dar vienos skardinės.
Kai kuriuose 473 mililitrų gėrimuose yra 54-62 gramai cukraus. Tai daugiau nei maždaug 50 gramų pridėtinio cukraus, rekomenduojamų per parą laikantis 2 000 kalorijų mitybos plano.
Reguliariai vartojami saldūs gėrimai skatina riebalų kaupimąsi kepenyse. Ilgainiui tai gali būti susiję su nealkoholine kepenų suriebėjimo liga, kepenų uždegimu ir prastesne jų veikla. Todėl energinių gėrimų poveikis kepenims vertinamas ne tik pagal kofeino, bet ir pagal cukraus kiekį.
Užrašas „be cukraus“ taip pat nereiškia, kad gėrimą galima vartoti dažnai. Kai kurie duomenys dirbtiniais saldikliais saldintus gėrimus sieja su didesne kepenų ligų tikimybe, todėl saldikliai nėra priežastis tokį produktą rinktis neribotai.
Papildomi ingredientai ne visada nekalti
Energinių gėrimų sudėtyje gali būti vitaminų, mineralų ir augalinių medžiagų, pavyzdžiui, guarano ar ginkmedžio ekstrakto. Guarana taip pat yra kofeino šaltinis, todėl bendras stimuliuojantis poveikis gali būti didesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
B grupės vitaminai reikalingi energijos apykaitai, tačiau energiniuose gėrimuose jų kartais būna gerokai daugiau, nei žmogui reikia. Ypač svarbus niacinas, arba vitaminas B3. Per didelis jo kiekis gali pakenkti kepenims, o daug niacino turintys energiniai gėrimai buvo siejami su kepenų uždegimu.
Kuo pakeisti energinį gėrimą
Jeigu norisi žvalumo, nebūtina rinktis saldaus ir stipriai kofeinizuoto gėrimo. Kasdieniam vartojimui tinkamesni pasirinkimai gali būti:
- nesaldinta kava;
- žalioji arba juodoji arbata;
- vanduo, pagardintas vaisių griežinėliais;
- liesas pienas.
Kavoje yra įvairių biologiškai aktyvių junginių, o saikingas jos vartojimas siejamas su mažesne kepenų ligų rizika. Arbata suteikia kofeino ir L-teanino, kuris gali padėti išlaikyti dėmesį, tačiau dažnai sukelia mažiau nemalonių pojūčių nei labai stiprūs energiniai gėrimai.
Vanduo padeda išvengti vangumo, susijusio su skysčių trūkumu. Lieso pieno sudėtyje yra baltymų, kalio ir natūralių cukrų, todėl jis gali suteikti tolygesnės energijos nei saldus gaivusis gėrimas.
Energijos trūkumą spręskite ne skardine
Jeigu nuolat trūksta jėgų, svarbu įvertinti miego trukmę, skysčių vartojimą ir bendrą mitybą. Energiniame gėrime esantis kofeinas gali trumpam užmaskuoti nuovargį, tačiau jis nepašalina tikrosios jo priežasties.
Retkarčiais išgertas gėrimas daugeliui sveikų žmonių nėra priežastis nerimauti. Tačiau jeigu be jo sunku pradėti rytą ar išlikti žvaliam dieną, energinių gėrimų poveikis kepenims tampa svarbiu argumentu mažinti jų kiekį ir dažniau rinktis vandenį, nesaldintą arbatą bei visavertį maistą.