Vaikystėje ir paauglystėje susiformavusi fizinė forma svarbi ne tik širdžiai, plaučiams ar raumenims. Australijoje atliktas ilgalaikis tyrimas atskleidė ryšį tarp geresnės vaikų ištvermės ir mažesnės depresijos rizikos suaugus.
Šie rezultatai dar nereiškia, kad sportas savaime apsaugo nuo depresijos. Vis dėlto jie primena, kodėl vaikų fizinis aktyvumas svarbus ne tik dabartinei savijautai, bet ir ilgalaikei sveikatai.
Vienas rodiklis išsiskyrė labiausiai
Tyrėjai iš Tasmanijos universiteto Menzies medicinos tyrimų instituto ir Adelaidės universiteto išanalizavo daugiau nei 1000 Australijos gyventojų duomenis. Pirmą kartą jų fizinė būklė vertinta dar 1985 metais, kai dalyviams buvo nuo 7 iki 15 metų.
Po daugiau nei trijų dešimtmečių tie patys žmonės pakartotinai įvertinti, kai jiems buvo 36–49 metai. Tuo metu jų psichikos sveikata tikrinta atliekant Pasaulio sveikatos organizacijos metodika paremtą pokalbį.
Vaikystėje dalyviai bėgo 1,6 kilometro, atliko šuolį į tolį iš vietos ir išbandė savo jėgas ant treniruoklio. Tyrėjai vertino ištvermę, raumenų jėgą ir bendrą fizinį pasirengimą.
Stipriausias ir nuosekliausias ryšys pastebėtas būtent tarp kardiorespiracinės ištvermės ir depresijos rizikos. Tai fizinė forma, kurią lavina veikla, priverčianti žmogų intensyviau kvėpuoti ir aktyviau dirbti širdį bei raumenis.
Vienu standartiniu nuokrypiu geresnė ištvermė, nustatyta pagal 1,6 kilometro bėgimo rezultatą, buvo susijusi su 13 procentų mažesne depresijos rizika suaugus. Šis ryšys buvo ryškesnis tarp moterų.
Sportas nėra vienintelis paaiškinimas
Fizinė veikla su psichikos sveikata gali būti susijusi keliais būdais. Aerobiniai pratimai veikia organizmo uždegiminius procesus, padeda reguliuoti streso hormonų veiklą ir skatina smegenims svarbaus neurotrofinio faktoriaus gamybą. Šis baltymas svarbus nervinių ląstelių augimui ir išlikimui.
Taip pat tikėtina, kad fiziškai aktyvūs vaikai dažniau išsaugo pomėgį judėti ir suaugę. Tuomet reguliarus sportas tampa gyvenimo dalimi, o ne trumpalaikiu užsiėmimu.
Tačiau reikšmės turi ir aplinka. Šeimos pajamos, gyvenimo sąlygos, galimybė lankyti sporto būrelius, saugios vietos žaisti, ankstesnė psichikos sveikata ir prieiga prie medicininės pagalbos gali būti susijusios tiek su vaiko fizine forma, tiek su jo savijauta vėlesniame gyvenime.
Tyrimas neįrodo tiesioginės priežasties
Šis darbas buvo stebimasis, todėl jis parodo ryšį, bet neįrodo, kad prastesnė fizinė forma tiesiogiai sukelia depresiją. Depresijos vystymąsi lemia daugybė biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių.
Be to, tyrėjai vertino fizinę būklę konkrečiu gyvenimo laikotarpiu. Nežinoma, kaip dalyvių aktyvumas keitėsi vėliau ir kokią įtaką turėjo suaugusiųjų gyvenimo būdas, ligos ar patirti sunkumai.
Vaikams svarbus ne tik sporto rezultatas
Vaikų fizinio aktyvumo nereikėtų vertinti vien pagal greitį, jėgą ar varžybų rezultatus. Daug svarbiau sudaryti sąlygas reguliariai judėti taip, kad veikla teiktų malonumą ir nebūtų siejama vien su spaudimu laimėti.
Tam tinka ne tik organizuotas sportas, bet ir važinėjimas dviračiu, plaukimas, aktyvūs žaidimai lauke, šokiai ar ilgesni pasivaikščiojimai. Mokyklose svarbios kokybiškos kūno kultūros pamokos, o šeimoms reikalingos saugios ir visiems prieinamos erdvės judėti.
Ypatingo dėmesio gali reikėti mergaitėms, kurios paauglystėje dažniau nutraukia aktyvią veiklą. Vis dėlto fizinis aktyvumas neturėtų tapti vieninteliu būdu rūpintis psichikos sveikata. Jei vaikas ar paauglys ilgą laiką jaučiasi prislėgtas, užsisklendžia ar praranda susidomėjimą įprasta veikla, svarbu kreiptis pagalbos į specialistus.