Tradicinis įprotis pusryčiauti, pietauti ir vakarieniauti pamažu praranda savo reikšmę. Naujausios maisto vartojimo tendencijos rodo, kad vis daugiau žmonių pagrindinius valgymus keičia užkandžiais, o sprendimus, ką dėti į pirkinių krepšelį, vis dažniau priima veikiami telefono ekrane matomo turinio.
Per pastaruosius penkerius metus pasikeitė ne tik žmonių pasirinkimai, bet ir pats požiūris į maistą. Valgymas tampa lankstesnis, labiau pritaikytas prie darbo ritmo, kelionių, sveikatos poreikių ir socialinių tinklų įtakos.
Užkandžiai tampa atskiru valgymu
Pagal SIAL Paris 2026 tendencijų apžvalgoje pateiktus duomenis, 10 proc. padidėjo žmonių, vis dažniau tradicinius valgymus pakeičiančių užkandžiais, dalis. Tai reiškia, kad užkandžiavimas nebelaikomas vien mažu nukrypimu tarp pusryčių ir pietų.
Užkandis vis dažniau tampa atskira proga pavalgyti. Jis turi būti patogus, greitai suvalgomas ir pakankamai sotus, kad galėtų iš dalies atstoti visą valgį. Dėl to maisto gamintojai kuria vis daugiau produktų, skirtų darbui, kelionėms ar trumpai pertraukai.
Tokie pokyčiai nebūtinai reiškia, kad žmonės maitinasi sveikiau. Daug kas priklauso nuo to, ką jie renkasi: saują riešutų, jogurtą ir vaisių ar itin perdirbtą, daug cukraus ir druskos turintį užkandį.
Telefonas padeda išsirinkti vakarienę
Maisto pasirinkimas vis dažniau prasideda ne parduotuvėje, o telefone. Receptų vaizdo įrašai, nuomonės formuotojai, nauji skoniai ir įspūdingai pateikti patiekalai greitai sukuria susidomėjimą konkrečiu produktu.
Apžvalgoje nurodoma, kad skaitmeninis turinys pirkimo metu jau veikia 28 proc. vartotojų. Vienas patiekalas per kelias dienas gali išpopuliarėti visame pasaulyje, o vėliau taip pat greitai išnykti iš dėmesio centro.
Todėl maisto vartojimo tendencijos šiandien glaudžiai susijusios su tuo, ką žmonės mato socialiniuose tinkluose. Skonis, išvaizda ir galimybė pasidalyti rezultatu kartais tampa tokie pat svarbūs kaip kaina ar maistinė vertė.
Augalinis maistas palieka nišą
Europoje augalinių alternatyvų vartojimas išaugo 16 proc., nors bendras maisto produktų vartojimas padidėjo tik maždaug 1 proc. Tai rodo, kad augaliniai produktai nebėra skirti tik vegetarams ar veganams.
Juos renkasi ir žmonės, norintys paįvairinti racioną, sumažinti gyvūninės kilmės produktų kiekį arba išbandyti naujus skonius. Restoranams tai taip pat kelia naujų reikalavimų: 69 proc. vartotojų mano, kad valgiaraščiai turėtų geriau atliepti įvairesnius mitybos poreikius.
Viename meniu vis dažniau greta tradicinių patiekalų atsiranda vegetariški, veganiški, be laktozės ar kitoms mitybos reikmėms pritaikyti pasirinkimai.
Vietinis maistas įgauna daugiau vertės
Nors parduotuvių lentynose netrūksta iš įvairių šalių atvežtų produktų, vartotojams vis svarbesnė tampa maisto kilmė. Produktų iš vietinių šaltinių dalis pasauliniame asortimente padidėjo 87 proc.
Tai nebūtinai reiškia, kad žmonės renkasi vien vietinę produkciją. Tačiau jiems rūpi, iš kur atkeliavo maistas, kas jį pagamino ir ar pasirinkimas dera su atsakingesniu vartojimu. 76 proc. vartotojų maisto pasirinkimą sieja ir su tam tikra socialine atsakomybe.
Pramonė ieško neįprastų sprendimų
Maisto gamintojai taip pat eksperimentuoja. Tarp naujovių minimos kramtomosios kavos, becukrės cukraus vatos, baltymai iš mikrodumblių ir technologijos, leidžiančios kai kuriuos produktus kepti vandenyje vietoje aliejaus.
Tokios idėjos gali atrodyti neįprastos, tačiau jos atspindi pagrindinę kryptį: maistas turi būti patogus, tvaresnis, atitikti skirtingus poreikius ir kartu išlikti malonus. Ateityje greičiausiai nebus vienos dominuojančios mitybos krypties. Tradicijos, technologijos, vietiniai produktai, augalinės alternatyvos ir socialinių tinklų įtaka egzistuos greta.