Šaltas vanduo po treniruotės atrodo gaivesnis, o kambario temperatūros vandenį dažnas renkasi dėl malonesnio pojūčio gerklėje. Vis dėlto pati vandens temperatūra nenulemia, ar organizmas bus tinkamai aprūpintas skysčiais.
Svarbiausia gerti pakankamai ir reguliariai. Tinkamiausias dažniausiai yra tas vanduo, kurį geriate be didelių pastangų.
Šaltas vanduo ypač tinka po fizinio krūvio
Karštą dieną ar po treniruotės šaltas vanduo gali būti ne tik malonesnis, bet ir padėti lengviau išgerti daugiau. Fizinis krūvis kelia kūno temperatūrą, nes dirbant raumenims susidaro daugiau šilumos.
Viename nedideliame atsitiktinių imčių tyrime aštuoni vyrai atliko fizines užduotis karštoje ir drėgnoje aplinkoje. Gerdami maždaug 5 laipsnių temperatūros vandenį, jie suvartojo daugiau skysčių, o jų kūno temperatūra kilo mažiau nei geriant aplinkos temperatūros vandenį.
Vis dėlto tyrimas buvo labai mažas ir atliktas specifinėmis sąlygomis, todėl jo rezultatų nereikėtų automatiškai taikyti visiems žmonėms. Praktinė išvada paprastesnė: jei šaltas vanduo po sporto atrodo gaivesnis, jis gali paskatinti išgerti daugiau.
Kada ledinis vanduo gali netikti
Labai šaltas vanduo ne visiems yra patogus. Jis gali sukelti nemalonų pojūtį žmonėms, kurių dantys jautrūs, vargina migrena, rijimo sunkumai, gerklės dirginimas dėl refliukso ar tam tikros stemplės ligos.
Tokiais atvejais kambario temperatūros arba šiltesnis vanduo dažnai toleruojamas geriau. Jei po šalto gėrimo jaučiate skausmą ar ryškų diskomfortą, nėra reikalo versti save rinktis būtent jį.
Šaltas vanduo ryte taip pat nesukelia pavojingo organizmo „šoko“. Kai kuriems žmonėms jis gali būti tiesiog nemalonus. Diskomfortas nėra tas pats, kas žala.
Kambario temperatūros vanduo nėra prastesnis
Nėra tvirtų įrodymų, kad šiltas ar kambario temperatūros vanduo visiems būtų geresnis virškinimui. Sveiko žmogaus virškinimo sistema gali susidoroti su įprasto diapazono temperatūros vandeniu, todėl specialiai rinktis šiltą vandenį vien dėl tariamos naudos žarnynui nebūtina.
Kita vertus, jautresnį skrandį ar gerklę turintiems žmonėms toks vanduo gali būti malonesnis. Į jį galima įdėti citrinos skiltelę, jei taip gerti paprasčiau. Pagrindinė taisyklė nesikeičia: svarbiausia yra pats skysčių vartojimas.
Vienos normos visiems nėra
Skysčių poreikis priklauso nuo amžiaus, lyties, sveikatos būklės, fizinio aktyvumo, oro ir kitų aplinkybių. Todėl populiarus patarimas išgerti aštuonias stiklines per dieną nėra universali taisyklė.
Bendrose rekomendacijose dažnai nurodoma apie 15,5 puodelio skysčių per dieną vyrams ir 11,5 puodelio moterims, tačiau į šį kiekį įeina ne tik vanduo, bet ir kiti gėrimai bei su maistu gaunami skysčiai. Individualus poreikis gali būti kitoks.
Jei sergate širdies, inkstų ar kita liga, dėl tinkamo skysčių kiekio verta pasitarti su gydytoju. Savarankiškai didinti vandens kiekį ne visada saugu.
Kaip išgerti daugiau vandens
Vandens temperatūrą rinkitės praktiškai. Laikykite buteliuką matomoje vietoje, gurkšnokite reguliariai ir gerkite tokios temperatūros vandenį, kuri nesukelia nemalonių pojūčių.
Po sporto ar būnant karštyje šaltas vanduo gali padėti lengviau atsigaivinti. Jei šaltis erzina dantis, gerklę ar skrandį, rinkitės kambario temperatūros vandenį. Nė vienas iš šių variantų nėra savaime sveikesnis visiems žmonėms.
Šaltiniai
- Cold water ingestion ameliorates increase in core temperature and discomfort during simulated motor racing in a hot environment: a randomized trial
- How much water should I drink a day?
- The effect of cold water intake on heart rate variability in young women: the co-activation of the sympathetic and parasympathetic branches of the autonomic nervous system