Šalta gazuoto gėrimo skardinė daugeliui atrodo nekaltas pasirinkimas, tačiau joje dažnai būna nemažai cukraus, o kartais – ir kofeino. Reguliarus tokių gėrimų vartojimas siejamas su didesne padidėjusio kraujospūdžio rizika.
Saldūs gazuoti gėrimai ir kraujospūdis susiję ne viena, o keliomis grandimis. Įtakos turi cukraus kiekis, skystos kalorijos, galimas svorio augimas ir trumpalaikis kofeino poveikis kraujagyslėms.
Vienoje skardinėje cukraus daugiau, nei atrodo
Įprastoje, maždaug 355 mililitrų talpos, saldaus gazuoto gėrimo skardinėje dažniausiai būna 35-45 gramai cukraus. Tai prilygsta maždaug 9-11 arbatinių šaukštelių cukraus, nors pats gėrimas dažnai nesuteikia nei skaidulų, nei reikšmingo vitaminų ar mineralų kiekio.
Didelis fruktozės kiekis gali paveikti skysčių ir natrio pusiausvyrą. Fruktozė skatina didesnį natrio pasisavinimą žarnyne ir gali apsunkinti jo pašalinimą per inkstus. Organizme sulaikant daugiau natrio ir vandens, padidėja cirkuliuojančio kraujo tūris, todėl širdžiai tenka didesnis krūvis.
Fruktozės skaidymo metu taip pat susidaro šlapimo rūgštis. Padidėjęs jos kiekis siejamas su prastesne kraujagyslių vidinio sluoksnio funkcija. Tuomet kraujagyslėms sunkiau atsipalaiduoti, o kraujospūdžio kontrolė tampa sudėtingesnė.
Skystos kalorijos ne visada pasotina
Kalorijas iš gėrimo organizmas dažnai įvertina kitaip nei kalorijas iš maisto. Išgėrus saldų gėrimą, sotumas būna trumpas, todėl vėliau lengva suvalgyti daugiau, nei planuota.
Ilgainiui toks kalorijų perteklius gali prisidėti prie svorio augimo. Didesnis kūno svoris ir atsparumas insulinui siejami su aukštesniu kraujospūdžiu, nes keičiasi kraujo tūris, nervų sistemos veikla ir kraujagyslių elastingumas.
Ypač svarbūs pilvo srityje besikaupiantys riebalai. Jie susiję su uždegiminiais procesais ir papildomu krūviu širdžiai, todėl saldūs gėrimai tampa ne tik cukraus, bet ir bendros mitybos problema.
Kofeinas poveikį sustiprina trumpam
Ne visuose gazuotuose gėrimuose yra kofeino, tačiau jo pasitaiko kolos tipo produktuose. Kofeinas trumpam gali pagreitinti širdies plakimą ir sutraukti kraujagysles, todėl kraujospūdis pakyla.
Ryškesnis poveikis tikėtinas žmonėms, kurie kofeino beveik nevartoja, yra jautrūs jo poveikiui arba jau turi sunkiau kontroliuojamą kraujospūdį. Įtaką taip pat turi bendras kofeino kiekis, jei tą pačią dieną geriama kavos, juodosios arbatos ar energinių gėrimų.
Svarbu atskirti trumpalaikį kraujospūdžio pokytį nuo ilgalaikės rizikos. Viena skardinė nepasako, kaip atrodys žmogaus sveikata po metų, tačiau kasdienis saldžių gėrimų vartojimas tampa pasikartojančiu krūviu organizmui.
Kuo pakeisti saldų gazuotą gėrimą
Geriausias pasirinkimas troškuliui malšinti yra vanduo. Jei paprastas vanduo atrodo nuobodus, skonį galima pakeisti be cukraus:
- gazuotu vandeniu su citrina, laimu, mėtomis, bazilikais ar uogomis;
- pienu arba becukriu augaliniu gėrimu, praturtintu kalciu;
- žolelių arbata be cukraus, pavyzdžiui, ramunėlių, rooiboso, imbierų ar pipirmėčių;
- hibiskų arbata;
- nedidele burokėlių sulčių porcija.
Hibiskų arbata ir burokėlių sultys išsiskiria tuo, kad jų sudėtyje esančios medžiagos siejamos su kraujagyslių atsipalaidavimu. Vis dėlto jos neturėtų pakeisti gydytojo paskirtų vaistų ar gydymo plano.
Praktiškas žingsnis – laikyti vandenį matomoje vietoje, o saldų gazuotą gėrimą palikti retoms progoms, užuot rinkusis jį kasdien. Taip pat naudinga stebėti kraujospūdį namuose, nes padidėjęs kraujospūdis dažnai nesukelia jokių aiškių simptomų.
Saldūs gazuoti gėrimai ir kraujospūdis ypač svarbūs žmonėms, kurie jau turi hipertenziją. Mažiau saldžių gėrimų, saikingesnis druskos kiekis, daugiau daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, riešutų ir sėklų bei reguliarus judėjimas, net trumpi pasivaikščiojimai po valgio, padeda kurti palankesnes sąlygas širdies sveikatai.