Probiotikai jau seniai tapo įprastu žodžiu, tačiau vis dažniau kalbama ir apie postbiotikus. Jie nėra gyvosios bakterijos. Tai neaktyvūs mikroorganizmai, jų dalys ir medžiagos, susidarančios mikroorganizmams fermentuojant maistą.
Postbiotikai žarnyno sveikatai svarbūs tuo, kad gali prisidėti prie žarnyno barjero ir imuninės sistemos veiklos. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienam žmogui reikia skubėti pirkti papildus. Daugeliui pirmiausia verta pasirūpinti įvairesne mityba, fermentuotais produktais ir pakankamu skaidulų kiekiu.
Postbiotikai nėra tas pats, kas probiotikai
Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai, o postbiotikai gyvybės nebeturi. Pagal tarptautinį apibrėžimą, postbiotikais laikomi neaktyvių mikroorganizmų ar jų sudedamųjų dalių preparatai, suteikiantys naudą organizmui.
Šiai grupei priskiriamos kai kurios medžiagos, susidarančios žarnyne vykstant fermentacijai. Tarp jų – trumposios grandinės riebalų rūgštys, vitaminai, fermentai ir aminorūgštys. Tačiau vien medžiagos pavadinimo nepakanka. Kad produktas būtų vadinamas postbiotiku, jo nauda turi būti pagrįsta tinkamai atliktais tyrimais.
Maistas skatina jų susidarymą žarnyne
Vienas praktiškiausių būdų palaikyti postbiotikų susidarymą – reguliariai valgyti fermentuotų produktų ir skaidulų. Fermentuotuose maisto produktuose gali būti neaktyvių mikroorganizmų dalių ir jų gaminamų medžiagų. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, jogurtas ar kefyras, dar turi ir gyvųjų bakterijų.
Į racioną galima įtraukti:
- raugintų kopūstų;
- kimči;
- natūralaus jogurto;
- kefyro;
- tempeho;
- miso;
- kombučos.
Ne mažiau svarbios ir prebiotinės skaidulos. Jos tampa maistu naudingoms žarnyno bakterijoms, o mikroorganizmams skaidant skaidulas susidaro įvairūs šalutiniai junginiai.
- svogūnai ir česnakai;
- avižos ir miežiai;
- migdolai;
- artišokai;
- chia ir linų sėmenys;
- kiaulpienių lapai.
Jeigu tokių produktų racione beveik nėra, jų kiekį geriau didinti palengva. Staigus didelis skaidulų kiekio padidinimas kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą ar kitų virškinimo nepatogumų.
Didžiausias dėmesys skiriamas žarnynui ir imunitetui
Šiuo metu daugiausia vilčių siejama su virškinimo ir imuninės sistemos veikla. Postbiotikai gali prisidėti prie žarnyno barjero, kuris padeda neleisti kenksmingoms medžiagoms ir mikroorganizmams patekti į kraujotaką.
Kai kuriuose tyrimuose taip pat nagrinėjamas galimas poveikis alergijos simptomams, su astma susijusiam švokštimui, gliukozės apykaitai, uždegimui, širdies sveikatai ir storosios žarnos ligoms. Tačiau dalis šių duomenų gauta tiriant ląsteles ar gyvūnus, todėl jų negalima automatiškai prilyginti įrodytai naudai žmonėms.
Ar papildai reikalingi kiekvienam?
Vieno atsakymo visiems nėra. Maistas dažniausiai laikomas pirmu pasirinkimu, nes kartu gaunama skaidulų, vitaminų, mineralų ir kitų organizmui reikalingų medžiagų.
Postbiotikų papildai gali suteikti labiau koncentruotą ir pastovesnį konkretaus junginio kiekį. Dėl to juos kartais svarsto žmonės, turintys specifinių virškinimo ar imuninės sistemos nusiskundimų. Vis dėlto tokį pasirinkimą geriausia aptarti su gydytoju arba dietistu.
Šiuo metu nėra visuotinai nustatytos postbiotikų dozės ar vartojimo dažnio. Be to, maisto papildai nėra iš anksto patvirtinami dėl veiksmingumo taip, kaip vaistai. Renkantis produktą svarbu ieškoti nepriklausomo kokybės patikrinimo, aiškios sudėties ir žmonėms atliktų tyrimų, pagrindžiančių konkrečius teiginius.
Maistas pirmiausia, papildai – tik tikslingai
Postbiotikai žarnyno sveikatai nėra priežastis skubėti pirkti naują papildą. Dažniausiai racionaliausia pradėti nuo fermentuotų produktų, skaidulų ir įvairesnės mitybos, o papildus svarstyti tik tada, kai tam yra konkretus poreikis.
Jeigu žmogus turi dirgliosios žarnos sindromą, dažnai serga ar gyvena su imunine būkle, sprendimą reikėtų priimti individualiai. Ypač svarbu įvertinti vartojamus vaistus, sveikatos būklę, produkto sudėtį ir tai, ar jo nauda iš tiesų pagrįsta klinikiniais tyrimais.